JAV svarsto veiksmus Malyje
JAV administracija svarsto galimybę surengti karinę operaciją Malyje prieš JNIM, žinomą kaip „Al Qaeda Sahelyje“, pranešė informuoti šaltiniai. Jeigu sprendimas bus patvirtintas, Malis taps aštuntąja valstybe, kurioje po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus JAV vykdytų smūgius. Iki šiol JAV pajėgos atakavo Jemeną, Somalį, Siriją, Iraną, Iraką, Nigeriją ir Venesuelą.
Vietos sąlygos ir rusų buvimas
Sahelio regione – milžiniškame pusdykumiuose plytinčiame plote pietinėse Sacharos dalyse – saugumo situacija pastaraisiais metais ženkliai pablogėjo. Malis, Burkina Fasas ir Nigeris susiformavo į tam tikrą aljansą, kurio dalyje valdžias perėmė karinės vadovybės. Daugelis šių režimų nutraukė tradicinius ryšius su Vakarais ir kreipėsi į Maskvą dėl saugumo pagalbos. Į Malį buvo nusiųstas Rusijos Afrikos korpusas, sudarytas iš samdinių iš privačios karinės kompanijos „Wagner“, o tai žymiai pakeitė regiono galių pusiausvyrą.
Veiksmų priežastys ir prieštaros Vašingtone
Pasak administracijos atstovų, pagrindinė tokio sprendimo motyvacija būtų kovoti su JNIM ir kitomis teroristinėmis struktūromis, kurios kelia grėsmę tiek vietiniam gyventojui, tiek platesniam regionui. Vis dėlto tarp aukšto rango JAV pareigūnų nuomonės dėl intervencijos skiriasi. Aktyvus karinio sprendimo šalininkas yra Nacionalinio saugumo tarybos vyresnysis direktorius kovos su terorizmu klausimais Sebastianas Gorka. Baltieji rūmai atsisakė komentuoti planus, tačiau pabrėžė, kad terorizmas Sahelio regione – milžiniškame pusdykumių regione į pietus nuo Sacharos – yra „tarptautinė problema“.
Maskvos vaidmuo ir operacijos rizikos
Rusijos įsikišimas regione kelia papildomų rizikų. Šiais metais teroristinės grupuotės išstūmė Rusijos karius iš kelių svarbių miestų, o JAV atstovai pažymėjo Maskvos neveiksmingumą kaip partnerės kovojant su terorizmu. „Tikimės, kad kitos Afrikos šalys pastebės siaubingus Rusijos rezultatus kovoje su terorizmu”, – sakė JAV pareigūnas. Toks vertinimas rodo tiek politinę konkurenciją, tiek strateginį susirūpinimą dėl Rusijos ir Vakarų veiksmų pasekmių.
Galimas JAV ir Rusijos susidūrimas
Karinių veiksmų vykdymas Malyje sukurtų realią sąlygą tiesioginiam ar netiesioginiam susidūrimui tarp JAV ir Rusijos pajėgų. Tokio pavojaus išvengimui reikėtų suderinti veiksmus ir sukurti mechanizmus, leidžiančius dekonfliktuoti operacijas – panašiai kaip buvo daroma kitose konfliktinėse zonose. Diplomatinė koordinacija, aiškūs radaro ir skrydžių saugumo kanalai bei tarptautinių sąjungininkų įtraukimas būtų būtini, kad būtų sumažinta tiesioginio susidūrimo tikimybė.
Galimas JAV sprendimas atnaujinti smūgius Afrikoje rodo platesnę tendenciją: didėja interesas stabilizuoti regionus, nuo kurių saugumas priklauso ir tarptautinei bendruomenei. Tačiau kiekvienas sprendimas turi būti vertinamas ne tik iš taktinių, bet ir iš ilgalaikio politinio bei humanitarinio poveikio perspektyvos, nes prievartinės operacijos gali turėti ir nepageidaujamų pasekmių vietiniams gyventojams bei regiono stabilumui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.