Vis dažniau girdime apie maisto netoleravimą ir jo įtaką kasdieninei savijautai: pilvo pūtimą, nuovargį, sąnarių skausmus, odos bėrimus ar svorio kitimus. Nors daugelis produktų laikomi „sveikais“, organizmo reakcijos gali pavirsti lėtinėmis uždegiminėmis problemomis. Svarbu suprasti skirtumą tarp alergijos ir netoleravimo, kaip susiformuoja šios būklės ir ką daryti, kad pagerėtų savijauta.
Ką reiškia maisto netoleravimas ir kaip jis atsiranda
Maisto netoleravimas skiriasi nuo tradicinės alergijos tuo, kad čia dažnai dalyvauja imunoglobulino G (IgG) klasės antikūnai ir uždelstos imuninės reakcijos. Kaip pastebėjo gydytojas Svajūnas Barakauskas: „Tokių pavyzdžių Lietuvoje per kelerius metus jau turime pakankamai daug. Aišku, pagal ištirtų pacientų skaičių negalime lygintis su vokiečių specialistais, kurių šalyje maisto netoleravimo testai atliekami apie du dešimtmečius“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Medicinos praktikoje maisto netoleravimas vystosi palaipsniui: organizme kaupiasi IgG antikūnai, kurie susijungia su maisto dalelėmis. Kaip aiškino specialistas: „Suvalgius „priešiškų“ produktų gaminasi imunoglobulinų G kompleksai. Kuo daugiau vartojame netinkamų maisto produktų, tuo daugiau šių kompleksų kaupiasi mūsų organizme. Esant dideliam kiekiui organizmas nespėja jų pašalinti. Tuomet imunoglobulinų G kompleksai pradeda kauptis jungiamuosiuose audiniuose, sąnariuose, kraujagyslėse ir pan.
Prasideda lėtinės uždegiminės reakcijos. Tuomet auga antsvoris, pučia pilvą, kamuoja nepaaiškinami skausmai, išberia odą ar pasireiškia kiti sutrikimai“, – aiškino S. Barakauskas.
Kaip nustatomas ir sprendžiamas problemos šaltinis
Maisto netoleravimo nustatymas dažnai primena detektyvinį darbą: simptomai gali pasireikšti praėjus net 3–72 valandoms po suvartojimo, todėl pacientui sunku susieti blogą savijautą su konkrečiu produktu. Tyrimai, vertinantys reakcijas į kelis šimtus produktų ir priedų, kartais nustebina – ne tik perdirbtas maistas, bet ir ekologiški produktai gali sukelti reakcijas.
Dažniausiai įvardijama problema yra susijusi su grūdais ir jų baltymais: padidėjusi gliuteno koncentracija šiuolaikiniuose grūduose gali neigiamai veikti žarnyno gleivinę ir mikrogaurelius, trukdyti maisto įsisavinimui ir skatinti uždegimą. Tyrimų bei praktikos duomenys rodo, kad eliminuojanti dieta pagal netoleravimo rezultatus dažnai palengvina odos, virškinimo, neurologinius bei kai kurių uždegiminių ligų simptomus.
Praktiniai patarimai ir atsakomybės ribos
Jei įtariate maisto netoleravimą, verta kreiptis į gydytoją ir atlikti specializuotus tyrimus, o ne savarankiškai drastiškai riboti racioną. Kaip pažymėta šaltiniuose, „Išbrauktus iš valgiaraščio produktus po nustatyto laiko vėl galima pradėti vartoti nedideliais kiekiais, tačiau ne dažniau kaip kas keturias dienas, kad neužsivestų ydinga imuniteto reakcija“, – priminė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas.
Be diagnostikos, svarbu atkreipti dėmesį į profilaktiką: subalansuota mityba, mažesnis antibiotikų vartojimas be reikalo, žarnyno mikrofloros palaikymas ir individualus požiūris į produktus. Atsakingas elgesys ir specialistų konsultacijos leidžia daugeliui pacientų ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.