Vasarą, nors oro sąlygos dažniausiai palankios, vis tiek pasitaiko peršalimų: kosulys, sloga, gerklės perštėjimas ar net aukšta temperatūra. Daugelis žmonių manoma, kad šie negalavimai būdingi tik šaltajam sezonui, tačiau staigūs temperatūros pokyčiai, savigyda ir neteisingas elgesys su vaistais lemia, kad ir karštuoju metų laiku susirgimų nemažėja.
Temperatūrų skirtumas ir organizmo stresas
Temperatūrų skirtumai tarp lauko ir gerai vėsinamų patalpų yra vienas pagrindinių vasarinių peršalimų katalizatorių. „Nors vasarą dėl peršalimo į vaistinę užsuka mažiau klientų nei kitais metų laikais, tačiau srautas vis tik išlieka nemažas. Pagrindinis peršalimų vasarą kaltininkas, greičiausiai, yra organizmo stresas, kurį sukelia lauko ir patalpų temperatūrų skirtumai”, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Ramutė Ulinskienė.
Staigūs vėsinimo priemonių naudojimo pokyčiai – šaltų gėrimų vartojimas, ledų valgymas ar itin žemos kondicionierių temperatūros nustatymai – verčia organizmą greitai prisitaikyti. Kraujagyslės gleivinėse gali patirti spazmus, susilpnėja vietinis imunitetas ir taip atsiveria kelias virusams ar bakterijoms. Specialistai rekomenduoja patalpose palaikyti komfortišką temperatūrą apie 22 °C ir vengti daugiau nei 5 °C skirtumo tarp vidaus ir lauko oro.
Alergija ar peršalimas?
Vasarą ypač svarbu atskirti alerginę reakciją nuo tikro peršalimo, nes simptomai gali būti panašūs. „Lengvas peršalimas, lydymas slogos, dažniausiai nėra pavojingas sveikatai. Pagrindiniai jo atributai yra bendras organizmo silpnumas ir aukšta temperatūra bei vienas, nors ir ne elegantiškas, tačiau labai iškalbingas rodiklis – išskiriamų gleivių spalva. Jei jums peršalimas – gleivės bus gelsvos, jei alerginė reakcija – žalsvos spalvos”, – vardija vaistininkė.
Vertinant simptomus, atkreipkite dėmesį į trukmę (alergija dažnai tęsiasi ilgiau), sezoninius veiksnius (žydėjimo metas) ir papildomus požymius, tokius kaip akių paraudimas ar čiaudulys.
Esant neaiškumams, verta pasitarti su gydytoju ar alergologu.
Savigydos klaidos ir vaistų sąveikos
Dažna klaida – skubotas paracetamolio ar aspirino vartojimas arba vaistų derinimas be tikros priežasties. „Dažnai klaidingai manoma, kad aspirinas tinka visoms būklėms gydyti, bet, atsižvelgiant į vaisto dozę, reiktų žinoti, kad jo veikimas ir paskirtis šiek tiek skiriasi. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kokius vaistus jau vartojate įprastai kitoms ligoms gydyti: jei juose jau yra sudėtinio paracetamolio, venkite gerti jo papildomai”, – atkreipia dėmesį R.Ulinskienė.
Taip pat svarbu, kuo užgeriate vaistus. „Svarbu žinoti, kad vaistus galima užgerti tik vandeniu, nes vanduo yra natūralus tirpiklis. Ypatingai reikėtų vengti alkoholinių gėrimų ir greipfrutų sulčių, mat jos gali ypatingai iškreipti vaisto poveikį ir yra nesuderinamos su daugeliu medikametų”, – sako specialistė. Greipfrutų sultys keičia daugelio vaistų metabolizmą ir gali stiprinti arba slopinti jų poveikį, todėl geriau jų vengti gydymo metu.
Praktiniai patarimai ir kada kreiptis į gydytoją
„Nuolatos stiprinkite savo organizmą, vartokite vitaminą C: jo turinčius preparatus, vaistažoles ar vaisius. Jis didina atsparumą ligoms, stiprina imunitetą. Taip pat – bičių produktus, medų. Nereikia pamiršti, kad arbatos, kurių dažniausiai griebiamės peršalę – liepžiedžių ar aviečių, skatina prakaitavimą, tad vasarą, kai dėl karšto oro gausiau prakaituojame, jas geriau keisti šalavijų ar medetkų arbatomis”, – pataria vaistininkė.
Pajutus simptomus, ilsėkitės, gerkite daug šiltų (ne karštų) skysčių ir venkite skubotiems antibiotikams – jie neveikia virusinių infekcijų. Kreipkitės į gydytoją, jei temperatūra ilgai laikosi aukštesnė nei 38 °C, atsiranda dusulys, stiprus krūtinės skausmas, ausų ar sinuso skausmai, stiprus gerklės skausmas ar dehidratacija.
Prevencija: palaikykite saikingą kondicionavimo temperatūrą, aprenkite sluoksniais, venkite labai šaltų gėrimų iš karto išeidami iš karštos aplinkos ir reguliariai plaukite rankas. Tai padės sumažinti vasarinių peršalimų riziką ir išlaikyti gerą savijautą net karščiausiu sezonu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.