Socialinis nerimas – tai viena dažniausiai patiriamų emocijų, su kuria susiduria daugelis žmonių įvairiose socialinėse situacijose. Nuo dalyvavimo vakarėliuose iki viešo kalbėjimo auditorijose – nemaža dalis žmonių patiria nemalonius pojūčius, baimę ar netgi fizinį kūno sustingimą. Tokias patirtis atskleidžia ir studentė Ieva, kuri pasakoja, jog vos tik atsistoja prie auditorijos, jos kūnas dažnai neatliepia įgyvendinti natūralaus bendravimo, jos žodžiai ima stringti, o mintys blaškosi.
Kas yra socialinis nerimas?
Socialinis nerimas yra baimė arba fobija, kyla dėl galimos kitų žmonių kritikos socialinėse situacijose. Kaip paaiškina psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas, socialinį nerimą patiria beveik visi, ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau kai šis nerimas tampa per didelis ir pradeda trukdyti įprastam gyvenimui, jis gali būti jau laikomas socialinio nerimo sutrikimu.
Socialinio nerimo požymiai ir kada kreiptis pagalbos?
Viena pagrindinių socialinio nerimo indikacijų yra žmogaus siekis vengti situacijų, kurios sukelia nerimą. Nors tam tikras nerimas socialinėse situacijose yra normalus ir gali būti įveikiamas savarankiškai, nuolatinis vengimas gali didinti problemą bei riboti kasdienį gyvenimą. Esant intensyviems simptomams ir išvystant besaikį vengimą, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės tinkamai valdyti emocijas ir įveikti sunkumus.
Socialinis nerimas: genetika ir aplinkos veiksniai
Nors socialinis nerimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu genu, tyrimai su dvyniais rodo, kad yra genetinis polinkis į nerimo sutrikimus. Žmogaus asmenybės bruožai, tokie kaip neurotiškumas, taip pat gali būti paveldimi, o tam tikros ankstyvos patirtys ir socialinė aplinka prisideda prie socialinio nerimo išsivystymo. Šis kompleksinis biologinių ir psichosocialinių veiksnių sąveikos rezultatas lemia, kai kam socialinio nerimo išraiška būna stipresnė.
COVID-19 pandemijos įtaka socialiniam nerimui
COVID-19 pandemija sukėlė didelį iššūkį žmonių psichikos sveikatai – ypač išaugo nerimo sutrikimų ir depresijos atvejų skaičius.
Įdomu pažymėti, kad kai kuriems socialinį nerimą patiriantiems žmonėms karantinas buvo palankus laikotarpis, nes mažėjo būtinybė dalyvauti socialinėse veiklose. Nepaisant to, pandemijai pasibaigus, daugelis susiduria su iššūkiu vėl grįžti į socialinį gyvenimą ir dažnai ieško būdų pasislėpti: kai kurie toliau dėvi kaukes, net jei nebėra tokios būtinybės, tam, kad sumažintų nerimo jausmą.
Kaip įveikti socialinį nerimą praktikoje?
Pasak specialistų, nėra vieno stebuklingo sprendimo, kuris iškart pašalintų socialinį nerimą. Vis dėlto viena veiksmingiausių metodų – tai ekspozicija, kitaip tariant, nuolatinis sistemingas savęs kėlimas į socialines situacijas, kurios kelia nerimą. Pavyzdžiui, viešojo kalbėjimo praktika kelių dienų bėgyje reikšmingai sumažina baimę ir didina pasitikėjimą. Rekomenduojama dažniau praktikuotis ir įgyti socialinės patirties, nes dažnas šios baimės susidūrimas padeda ją įveikti.
Praktiniai patarimai bendraujant su nepažįstamais žmonėmis
Daugelis, susidūrę su socialiniu nerimu, jaučia diskomfortą bendraudami su nepažįstamais žmonėmis. Dažnai jaučiamas kūno sustingimas, pasimetimas ar noras pasislėpti. Ekspertai pataria, kad svarbu neužsiimti nerimo slopinimu ar vengimu, nes tai tik sustiprins baimę. Vietoje to rekomenduojama priimti nerimą kaip natūralią reakciją ir palaipsniui daryti mažus eksperimentus – pavyzdžiui, užkalbinti svetimą žmogų arba tiesiog pasakyti komplimentą. Tokie veiksmai stiprina savivertę ir mažina socialinį nerimą.
Alkoholis kaip nerimo slopinimo priemonė: mitai ir realybė
Dažnas žmonių pasirinkimas – naudoti alkoholį siekiant sumažinti nerimą ir tapti drąsesniems socialinėse situacijose. Tačiau alkoholis nėra efektyvus sprendimas, nes jis tik mažina impulsų kontrolę, o ne gerina socialinius įgūdžius. Tokiu būdu vaidinamas saugumo jausmas gali sukelti priklausomybę ir sustiprinti įsitikinimą, kad bendrauti be alkoholio neįmanoma. Geriau pasirinkti natūralius būdus – pamažu konfrontuoti savo baimes, praktikuoti bendravimą ir didinti pasitikėjimą savimi be jokių pašalinių priemonių.
Socialinis nerimas yra sudėtinga, bet įveikiama būsena. Su tinkamais patarimais, praktika ir, esant reikalui, specialistų pagalba, kiekvienas gali žengti žingsnį link laisvesnio ir drąsesnio bendravimo. Svarbiausia – neprarasti vilties ir nepamiršti, kad nerimas nėra gėdinga ar neįveikiama problema, o natūrali žmogaus reakcija, su kuria galima ir reikėtų mokytis susitvarkyti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.