Moksliniai tyrimai jau ilgą laiką fiksuoja tendenciją, kad žmonės, gyvenantys kalnuose, pasižymi žemesne cukrinio diabeto rizika nei tie, kurie gyvena žemumose. Ypač tai išryškėja gyvenant tiems, kurie gyvena daugiau kaip 1500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tokie žmonės susiduria su 12 % mažesne rizika susirgti šia lėtinė metaboline liga, kuri gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų. Šis reiškinys kelia susidomėjimą ne tik medicinos specialistų, bet ir mokslininkų, bandančių suprasti jo mechanizmus ir galimybes pritaikyti naujų gydymo būdų kūrimui.
Eritrocitai – daugialypė funkcija
Tradiciškai raudonieji kraujo kūneliai, dar vadinami eritrocitais, buvo žinomi tik kaip deguonies pernešėjai organizme. Tačiau naujausi Gladstone instituto mokslininkų tyrimai, paskelbti žurnale „Cell Metabolism“, atskleidė šių kraujo ląstelių papildomas funkcijas, ypač esant hipoksijai, tai yra sumažėjusiam deguonies kiekiui ore ir organizme. Tyrimo metu pastebėta, kad eritrocitai, veikiami mažo deguonies, tampa lyg „gliukozės kempinėmis“ – aktyviai sugeria daug gliukozės iš kraujo, transformuodami ją į molekules, kurios padeda efektyviau išlaisvinti net ir nedidelį turimą deguonies kiekį į audinius.
Pasak dr. Yolandos Marti-Mateos, tokie eritrocitai turi ženkliai daugiau gliukozės pernešėjų nei įprastos kraujo ląstelės, todėl geba aktyviai siurbti gliukozę iš kraujo. Šis evoliucinis mechanizmas yra pritaikytas organizmo išlikimui aukštikalnėse, kur sąlygos yra sudėtingesnės, tačiau šalutinė šios funkcijos nauda – sumažėjęs ir efektyviau kontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje, o tai yra svarbu diabetikams ir rizikos grupėms.
„HypoxyStat“ – naujos kartos vaistas nuo diabeto?
Remiantis atliktais moksliniais atradimais, mokslininkai sukūrė specialią molekulę, pavadintą „HypoxyStat“. Šis preparatas imituoja mažo deguonies poveikį organizmui, tačiau nesumažina deguonies kiekio įkvepiamame ore, todėl nesukelia hipoksijos šalutinio poveikio. Pirminiai bandymai su pelėmis parodė, kad „HypoxyStat“ efektyviai normalizavo padidėjusį gliukozės kiekį organizme ir geriau veikė nei dabartiniai rinkoje esantys medikamentai.
Šis atradimas gali tapti proveržiu diabetiko gydymo srityje, žadėdamas efektyvesnius ir mažiau šalutinį poveikį turinčius vaistus, kurie pagerintų ligonių gyvenimo kokybę ir sumažintų ligos komplikacijų riziką.
Kaip kontroliuoti cukraus kiekį jau dabar?
Nors „HypoxyStat“ dar laukia išsamių klinikinių tyrimų, specialistai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros specialistai ir patys žmonės gali jau dabar imtis efektyvių priemonių gliukozės kontrolei. Viena iš paprasčiausių ir efektyviausių – reguliarus judėjimas, ypač vaikščiojimas, kuris gerina organizmo jautrumą insulinui ir skatina raumenis efektyviau pasisavinti gliukozę. Tai yra natūralus būdas palaikyti cukraus kiekį stabilų, panašiai kaip tai daro eritrocitai kalnuose, tikimasi, kad panašūs mechanizmai ir vaistiniai preparatai papildys šią natūralią korekciją ateityje.
Taigi kalnuose gyvenančių žmonių mažesnė diabetu sirgimo rizika ne tik įdomūs mokslo atradimai, bet ir potencialiai reikšmingas ženklas, kuriam dėmesio skyrimas gali padėti kurti naujus gydymo metodus bei skatinti aktyvų gyvenimo būdą visiems, siekiantiems kontroliuoti cukraus kiekį savo organizme.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.