Prieširdžių virpėjimas tampa vis dažnesne problema ir vis jaunesni žmonės susiduria su šiuo ritmo sutrikimu. Tai ypač pavojinga, nes viena dažniausių komplikacijų – išeminis insultas – gali palikti žmogų neįgaliu visam gyvenimui. Specialistai pabrėžia, kad dauguma pasekmių yra išvengiamos tinkamai valdant rizikos veiksnius bei prieinant efektyviam gydymui.
Kas sukelia prieširdžių virpėjimą ir kaip jo išvengti
Pagrindiniai rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis, rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas, antsvoris, stresas ir netinkama mityba. Gydytojai ragina imtis realių prevencinių priemonių: reguliuoti svorį, valdyti stresą, nutraukti rūkymą, riboti alkoholio vartojimą ir valgyti daugiau daržovių. Pasak kardiologės Jūratės Barysienės, „Prieširdžių virpėjimas yra šių laikų išsivysčiusių šalių gyventojų epidemija, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja dr. Jūratė Barysienė. – 3 proc. suaugusių pasaulio žmonių serga šia liga ir kas ketvirtam vyresniam kaip 40 metų asmeniui yra rizika jį patirti.“
Ar tikrai verta nerimauti dėl insulto?
Taip. „6 milijonai žmonių kasmet miršta nuo insulto, – po žmogų kas 6 sekundes. Kasmet insultą patiria 10–12 tūkst. Lietuvos žmonių“, – pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuroreabilitacijos skyriaus vadovas prof. dr. Raimondas Savickas. Prieširdžių virpėjimas padidina insulto riziką 5–6 kartus. „Blogiausia, – ir taip atsitinka 80 proc. atvejų, – kai krešulys pasiekia smegenis ir ten užkemša kraujagyslę. Kraujotakos netekusi smegenų dalis žūsta per kelias minutes“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. dr. Audrius Aidietis.
Gydymas: varfarinas prieš naujos kartos antikoaguliantus
Siekiant sumažinti trombų riziką, pacientams skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. „Labai svarbu tokiems pacientams skirti kraujo krešėjimą mažinančių vaistų“, – teigia prof. A. Aidietis. Tradicinis varfarinas yra pigesnis, tačiau sudėtingesnis vartoti: jis reaguoja su maistu ir kitais vaistais, o dozę reikia nuolat stebėti.
Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai (DOAC) yra tikslesni ir nereikalauja nuolatinio kraujo tyrimų stebėjimo, tačiau jų prieinamumą riboja kompensavimo taisyklės.
„Dabar naujos kartos antikoaguliantus gydytojai gali skirti tik pacientams, kuriems varfarinas nepadėjo 3–6 mėnesius. Jie stropiai kas keturias savaites turi atlikti kraujo krešumo tyrimą. Jei pacientas praleidžia vieną tyrimą, viską reikia pradėti nuo pradžių“, – sako prof. A. Aidietis. Dėl griežtų skyrimo sąlygų daugelis pacientų renkasi vaistus už savo lėšas arba lieka gydomi neoptimaliai.
Kainuoja valstybę brangiau
Gydytojai ir reabilitacijos specialistai pabrėžia, kad sutaupymas kompensuojant tik pigesnius vaistus ilgainiui gali tapti brangesnis dėl didesnio komplikacijų skaičiaus ir ilgamečių reabilitacijos poreikių. „Tai yra sena SAM ir Ligonių kasų strategija: jei vaistas yra brangesnis, apsunkinamas jo kompensavimas, – sako V. Morozovas. – Taip, tuo metu tikrai kažkiek sutaupoma, bet galiausiai išleidžiame daugiau, nes turime daugiau komplikacijų, daugiau darbo, ilgesnes eiles pas specialistus.“
„Kai po intensyvaus gydymo ligoniai patenka į reabilitaciją, su jais dirba net 10 specialistų komanda. Ligonių kasos kompensuoja tik 2 mėnesius reabilitacijos, tačiau tam, kad žmogus atsigautų, gali prireikti 3–5 metų. Neretai atsitinka taip, kad jie tampa valstybės išlaikytiniais“, – teigia profesorius.
Išvados aiškios: prevencija – pirmoje vietoje. Atsisakymas rūkymo ir perteklinio alkoholio, kraujospūdžio kontrolė, sveika gyvensena ir geresnė prieiga prie modernių antikoaguliantų galėtų ženkliai sumažinti insultų skaičių ir ilgalaikes socialines bei finansines pasekmes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.