Skydliaukės vėžys – dažniausia piktybinė endokrininės sistemos liga, apie kurią iki diagnozės daugelis yra girdėję nedaug arba visai nieko. Pagal dažnumą skydliaukės vėžys užima 9-ą vietą tarp onkologinių susirgimų, tačiau gerėjant diagnostikos galimybėms, šių atvejų skaičius nuolat auga.
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja endokrinologė Inga Fomčenko akcentuoja, kad ankstyvas skydliaukės vėžio aptikimas yra esminis veiksnys, lemiantis sėkmingą gydymą ir gerą prognozę pacientams. Šių navikų biologija žymiai skiriasi nuo kitų vėžio rūšių, todėl ir gydymo metodai yra specifiški.
Skydliaukės vėžio formos ir jų ypatybės
Ši onkologinė liga gali pasireikšti keturiomis pagrindinėmis formomis: papiline, folikuline, meduline ir anaplastine karcinomomis. Papilinė karcinoma yra dažniausias skydliaukės vėžio tipas, dažnai diagnozuojamas tarp 20–55 metų amžiaus moterų. Ši forma pasižymi lėtu augimu ir paprastai turi gerą išgyvenamumą, nors pasitaiko ir atkryčių.
Antroje vietoje pagal dažnumą yra folikulinė karcinoma, kuri dažniau nustatoma vyresniems nei 40 metų pacientams. Ji yra agresyvesnė ir dažniau metastazuoja, ypač į kaulus, tačiau ankstyva diagnostika leidžia efektyviai kontroliuoti ligą.
Medulinė karcinoma dažniau susijusi su paveldimais genetiniais veiksniais ir sudaro nedidelę dalį visų skydliaukės vėžio atvejų. Ši forma yra agresyvi, jos gydymas sunkesnis ir rezultatai dažnai prastesni lyginant su papiline bei folikuline karcinoma.
Rečiausia ir pati agresyviausia yra anaplastinė karcinoma, dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus pacientams. Ji pasižymi itin sparčiu augimu, sudėtinga klinikine eiga ir dažnai jau nuo diagnozės yra pažengusi.
Simptomai ir diagnozė: kodėl svarbi ankstyva diagnostika
Didžioji dalis pacientų skydliaukėje turi mazgelius, kurie daugeliu atvejų yra gerybiniai. Tačiau tiek gerybiniai, tiek piktybiniai mazgeliai reikalauja stebėjimo. Dažnai liga savaime nesukelia jokių požymių, todėl pacientai neįtaria ir nesikreipia į gydytojus, kol užauga matomas arba jaučiama būdinga apykaklės srities deformacija.
Pastebėjus neskausmingą, palaipsniui didėjantį guzą kaklo priekyje, rijimo sutrikimus, balso pokyčius ar kvėpavimo sunkumus, reikia nedelsti ir kreiptis į specialistus. Ultragarsinis tyrimas yra pagrindinis diagnostikos metodas, leidžiantis įvertinti mazgelių pobūdį ir paskirti tikslingą plonos adatos biopsiją, kuri patvirtina ar paneigia vėžio diagnozę.
Skydliaukės vėžio gydymas: kodėl chemoterapija dažnai nebūtina
Skydliaukės vėžys išsiskiria paprastai efektyviais gydymo metodais, kurie skiriasi nuo kitų onkologinių ligų. Pagrindinė gydymo priemonė dažniausiai yra chirurginė operacija, kurios metu pašalinama dalis ar visa skydliaukė bei paveikti limfmazgiai.
Pooperacinis gydymas radioaktyviuoju jodu yra efektyvus daugeliu atvejų papilinio ir folikulinio vėžio atvejais. Šis gydymas selektyviai naikina likusias vėžio ląsteles, mažindamas atkryčio riziką, o jo šalutinis poveikis aplinkiniams audiniams yra minimalus.
Tačiau medulinės karcinomos gydymas radioaktyviuoju jodu nėra efektyvus. Anaplastinės karcinomos atveju, dėl jos agresyvumo ir išplitimo, dažnai taikomi visų trijų – chirurginio, spindulinio ir chemoterapinio – gydymo metodų deriniai. Vis dėlto chemoterapija skydliaukės vėžio gydyme taikoma retai ir tik pažengusiose ligos formose.
Gyvenimas po diagnozės: svarbiausi aspektai
Pacientams, išgyvenusiems skydliaukės vėžio gydymą, būtina nuolatinė medikamentinė priežiūra. Dažniausiai po skydliaukės pašalinimo pacientai turi vartoti levotiroksiną – dirbtinį skydliaukės hormoną, palaikantį organizmo hormoninį balansą.
Aptarusi dažniausiai sutinkamus pacientų nerimus dėl levotiroksino poveikio, gydytoja Fomčenko pabrėžia, kad teisingai vartojami vaistai nekelia svorio augimo, plaukų slinkimo ar nuovargio problemų. Svarbiausia tinkamai parinkta vaisto dozė ir laikymasis gydymo rekomendacijų, o šalutiniai reiškiniai dažnai būna susiję su netaisyklingu vaistų vartojimu.
Skydliaukės vėžio gydymo sėkmė ir ilgalaikis išgyvenamumas didžiąja dalimi priklauso nuo ankstyvos ligos diagnozės ir individualiai parinkto gydymo. Papiliarinio ir folikulinio vėžio atvejais daugiau nei 90 proc. pacientų pasveiksta ir gyvena ilgai. Todėl svarbu žinoti simptomus, reguliariai tikrintis ir siekti profesionalios medicininės pagalbos laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.