Kava nuo seno yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, vartojamas milijonų žmonių kasdien. Nors per didelis kavos kiekis gali sukelti nerimą bei skrandžio skausmus, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai parodė, kad saikingas kavos vartojimas turi reikšmingos naudos sveikatai. Ypač svarbu pabrėžti naujausius tyrimų rezultatus, kurie atskleidžia kavos galimybę padėti apsisaugoti nuo dviejų rimtų neurodegeneracinių ligų – Alzheimerio ir Parkinsono.
Kanados „Krembil Brain Institute“ mokslininkai atliko tyrimą, kuris publikuotas žurnale „Frontiers in Neuroscience“, ir nustatė, kad kavos vartojimas susijęs su sumažėjusia Alzheimerio ir Parkinsono ligų rizika. Tyrėjai buvo suinteresuoti ne tik nustatyti ryšį, bet ir išsiaiškinti, kokie kavos cheminiai junginiai gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms bei kaip jie gali paveikti smegenų ląstelių būklę ir užkirsti kelią amžiaus sukeltam kognityvinių gebėjimų praradimui.
Alzheimerio ir Parkinsono ligos priklauso vadinamųjų proteopatijų grupei – tai baltyminių medžiagų struktūros pakitimais pasižyminčios ligos. Šių ligų atveju smegenyse nevienodai pakinta baltymų, tokių kaip beta-amiloidas ir Tau baltymas, struktūra, kas lemia smegenų funkcionalumo smukimą. Tyrimo metu buvo rasta, jog tam tikri kavos rūšių junginiai – fenilindanai, kurie susidaro kavos pupeles skrudinant, slopina šių baltymų fragmentų sulipimą ir struktūros pokyčius.
Įdomu tai, kad šie naudingieji fenilindanai išsiskiria didesniu kiekiu būtent juodoje, tamsiai paskrudintoje kavoje. Be to, tiek juoda kava su kofeinu, tiek be jo turi panašų poveikį, todėl kofeino buvimas nesudaro papildomos įtakos šiam poveikiui. Tai reiškia, kad svarbiausios yra būtent skrudinimo metu susidarančios medžiagos, o ne pati kofeino dalis.
Kaip teigia tyrimo vadovas, dr. Rossas Mancinis, „tai pirmas kartas, kai kas nors ištyrė, kaip fenilindanai sąveikauja su baltymais, atsakingais už Alzheimerio ir Parkinsono ligą. Kitas svarbus žingsnis būtų ištirti, kuo šie junginiai yra naudingi ir ar jie gali patekti į kraują, ar kirsti kraujo-smegenų barjerą.“ Tai yra itin svarbu siekiant suprasti, kaip šie junginiai veikia žmogaus organizmą iš esmės.
Vis tik mokslininkai pabrėžia, kad nors tyrimai yra daug žadantys, kavos negalima laikyti stebuklingu vaistu, kol nebus atlikta daugiau išsamios klinikinės analizės. Nepaisant to, daugelis ankstesnių tyrimų taip pat patvirtina, kad reguliarus saikingas kavos vartojimas siejamas su sumažėjusia Parkinsono ir Alzheimerio ligų rizika.
Kavos rūšių skirtumai ir jų poveikis sveikatai
Kavos pass sąvoka apima daug skirtingų kavos pupelių rūšių bei jų ruošimo būdų. Skrudinimo laipsnis ir pupelių kilmė lemia galutinio produkto cheminę sudėtį. Kaip jau minėta, intensyviau skrudinta kava turi daugiau naudingų fenilindanų. Tai reiškia, kad renkantis kavą, verta atkreipti dėmesį ne tik į pupelių kilmę, bet ir į skrudinimo būdą, nes būtent tai gali sąlygoti kavos poveikį organizmui.
Saikingas kavos vartojimas ne tik gali prisidėti prie smegenų sveikatos, bet ir turi kitų naudingų savybių, tokių kaip antioksidacinis poveikis, kuris padeda kovoti su laisvaisiais radikalais. Tačiau svarbu nepamiršti, kad per didelis kavos kiekis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip nervingumas ar skrandžio diskomfortas, todėl būtina gerbti rekomenduojamą vartojimo normą.
Apibendrinant, dabartiniai moksliniai duomenys rodo, jog keli puodeliai kavos per dieną gali būti naudingi smegenų sveikatai ir padėti mažinti riziką susirgti Alzheimerio bei Parkinsono ligomis. Tolesni tyrimai padės tiksliau suprasti kavos sudedamųjų medžiagų veikimą bei galimą taikymą neurodegeneracinių ligų prevencijai ir gydymui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.