Kepenys yra vienas svarbiausių ir nuolat dirbančių žmogaus organų, tačiau dažnai lieka nepastebėtos tol, kol pažeidimas tampa reikšmingas. Dėl to šios liaukos ligos pelnytai vadinamos „tyliomis“: ilgai neretai nepasireiškia jokie specifiniai simptomai, o pirmieji požymiai atsiranda vėlyvose stadijose. Tokią problemą išsamiai aptaria medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.
Kodėl kepenys tyliai serga?
„Kepenų ligos atsiranda dėl įvairių priežasčių – jos gali būti paveldimos, ūminės ar lėtinės, pirminės arba susiformavusios kaip kitų ligų pasekmė.
Tačiau nemažą dalį rizikos lemia ir mūsų mityba: per mažai baltymų bei vitaminų, per daug riebaus, cholesterolio gausaus maisto ar paprasčiausi persivalgymai”, – sako V. Ligeikaitė. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, nutukimas, metabolinio sindromo požymiai ir neracionalus vaistų vartojimas ženkliai didina kepenų pažeidimų riziką.
Simptomai ir diagnostika
„Kepenų ligos klastingos tuo, kad ankstyvosiose stadijose dažniausiai nesukelia jokių ryškių simptomų.
Dėl to jos neretai nustatomos tik vėliau, kai kepenų pažeidimai jau būna negrįžtami. Kadangi šiame organe nėra skausmo receptorių, žmogus ilgai gali nė neįtarti, kad serga”, – aiškina medicinos mokslų daktarė. Tačiau progresuojant ligai gali atsirasti nuovargis, apetito praradimas, pykinimas, pilvo skausmai dešinėje viršutinėje dalyje, odos ir akių pageltimas, tamsesnis šlapimas ar šviesios išmatos.
Kepenų funkcijos ir kas vyksta jas sutrikus
„Kepenys kasdien atlieka daugybę užduočių, o viena svarbiausių – tulžies gamyba. Per parą jos pagamina apie litrą tulžies, kuri vėliau kaupiama tulžies pūslėje.
Tulžis būtina tam, kad plonojoje žarnoje galėtume suvirškinti riebalus ir pasisavinti vitaminus, ji taip pat neutralizuoja skrandžio rūgštį bei palaiko žarnyno veiklą.
Kai tulžies gamyba sutrinka, žmogų pradeda varginti įvairios bėdos: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, sunkiau virškinamas riebesnis maistas, didėja akmenligės rizika ir net greičiau juntamas alkoholio poveikis”, – pasakoja gydytoja V.
Ligeikaitė. Be to, kepenys atlieka toksinų šalinimą, baltymų sintezę ir dalyvauja energijos apykaitoje.
Prevencija ir gydymo galimybės
Prevencija prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių: sveika, subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla, svorio kontrolė, alkoholio vartojimo ribojimas ir atsargus vaistų naudojimas. Būtina reguliariai tikrintis kepenų fermentus (ALT, AST), atliekant bendruosius kraujo ir biocheminius tyrimus bei, esant indikacijoms, ultragarsinį arba MRT tyrimą. Taip pat svarbios vakcinacijos galimybės nuo hepatito B ir rizikos mažinimas dėl lytinių bei injekcinių kontaktų.
Augalinė pagalba ir vaistų įtaka
„Neracionalus vaistų vartojimas – rimta problema, galinti skaudžiai pakenkti kepenų sveikatai. Skaičiuojama, kad vien antibiotikai lemia apie 45 proc. visų vaistų sukeltų kepenų pažeidimų, o medikamentai apskritai sudaro trečdalį kepenų nepakankamumo priežasčių.
Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 85 metų kasdien vartoja vaistus, tačiau net 36 proc. jų nesilaiko vartojimo instrukcijų. Kepenis gali pažeisti ne tik antibiotikai, bet ir priešgrybeliniai, priešuždegiminiai, nuo tuberkuliozės ar alergijų skirti preparatai.
Riziką kelia ir vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio, depresijos, epilepsijos, psichozės, taip pat anaboliniai steroidai, hormoninė kontracepcija bei statinai. Pagal antibiotikų vartojimą Lietuva užima dešimtą vietą Europos Sąjungoje, o tai rodo, kad gyventojai vis dar neįvertina šių medikamentų šalutinio poveikio ir dažnai netgi gydosi savarankiškai.
Retas susimąsto, kad vaistai alina kepenis, nors žinoma apie tūkstantį skirtingų preparatų, galinčių sutrikdyti jų veiklą. Laimei, tam tikri augaliniai junginiai gali padėti sušvelninti vaistų daromą žalą”, – sako medicinos mokslų daktarė. Vienas dažniausiai minimas preparatas yra silimarinas, gaunamas iš tikrojo margainio, turintis antioksidacinių savybių ir palaikantis kepenų atsinaujinimą.
Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytoją, atlikti reikalingus tyrimus ir sąmoningai rūpintis savo gyvenimo būdu. Kepenys turi atstatymo gebėjimą, tad ankstyvi pokyčiai gali reikšmingai pagerinti prognozę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.