Danijos Orhuso universiteto mokslininkų atliktas analizė rodo, kad skandinaviško tipo mityba gali reikšmingai sumažinti ankstyvos mirties riziką ir prisidėti prie ilgaamžiškumo. Tyrėjai, remdamiesi daugiau nei 76 tūkstančių dalyvių duomenimis iš ilgalaikių stebėjimo studijų, nustatė tiesioginį ryšį tarp mitybos kokybės ir mirtingumo rodiklių. Stebėjimai vyko nuo 1990-ųjų pabaigos, o rezultatai išliko reikšmingi net atsižvelgus į išsilavinimą, pajamas ir fizinį aktyvumą.
Kas yra skandinaviška dieta?
Skandinaviška mityba nėra griežtas racionas, o filosofija, pagrįsta produktų pasirinkimo ir proporcijų balansavimu. Pagrindiniai principai: mažesnis raudonos mėsos ir cukraus vartojimas, didesnis dėmesys viso grūdo produktams, ankštiniams augalams, žuviai, vaisiams, daržovėms ir pieno produktams su mažesniu riebalų kiekiu. Svarbi ir sezoninių bei vietinių produktų naudojimo bei mažesnio perdirbimo lygio idėja, o tai dažnai siejama ir su ekologiniu tvarumu.
Tyrimo rezultatai ir reikšmė
Tyrimo autorės docentė Kristina Dam ir tyrėja Anne Bak Merch nustatė, kad vidutinio amžiaus asmenų, laikosi skandinaviškų mitybos rekomendacijų, bendras mirtingumo lygis buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnis palyginti su tais, kurie tų principų nesilaikė. Be to, pastebėta mažesnė mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologinių susirgimų dalis. Kadangi poveikis išliko nepriklausomai nuo kitų įtakos veiksnių, tyrėjai pabrėžia mitybos kaip savarankiško sveikatos veiksnio svarbą.
Ekologiniai privalumai
Be sveikatos privalumų, skandinaviškos mitybos modelis turi ir ekologinį aspektą. Maisto gamyba sudaro reikšmingą dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o gyvulininkystė prisideda gerokai daugiau nei augalinė produkcija. Sumažinus raudonos mėsos vartojimą ir didinant augalinės kilmės produktų dalį, galima sumažinti anglies pėdsaką, nekenkiant maistinės vertės užtikrinimui. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tvarumas ir sveikata gali eiti koja kojon.
Praktiniai patarimai pereinantiems prie skandinaviškos mitybos
Pereiti prie šio mitybos modelio galima palaipsniui: keisti vieną mėsos patiekalą per dieną į ankštinių daržovių ar žuvies patiekalą, rinktis pilno grūdo duoną ir kruopas, mažinti saldumynų ir pridėtinio cukraus kiekį bei pirkti sezoninius vietinius produktus. Paprasti pavyzdžiai: pusryčiams avižinė košė su uogomis ir riešutais, pietums salotos su skrudinta lašiša ir pupelėmis, vakarienei grūdų dubuo su daržovėmis ir žirniais. Svarbu atsižvelgti į individualius poreikius: esant specifinėms ligoms ar medikamentų vartojimui, verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.
Išvados rodo, kad skandinaviškas mitybos modelis gali būti tiek asmeninės sveikatos strategijos, tiek viešųjų politikų pasirinkimo objektas, siekiant ilgalaikės visuomenės sveikatos gerovės ir klimato tvarumo. Paprasti kasdieniai pokyčiai mityboje gali turėti reikšmingą poveikį tiek žmogaus gyvenimo trukmei, tiek planetos būklei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.