Kopriklausomybė yra dažna ir ilgalaikė reakcija į artimojo priklausomybę, kuri paveikia ne tik sergantį žmogų, bet ir jo artimiausią aplinką: tėvus, vaikus, brolius, seseris ir kitus giminaičius. Kai vienas šeimos narys serga priklausomybe, paprastai 4–5 aplinkinius užklumpa papildomos pareigos, rūpestis ir nuolatinis stresas. Dėl to artimiesiems kyla ilgalaikė psichinė įtampa, nerimas, savigarbos praradimas ir atskirtis nuo įprasto gyvenimo.
Ką reiškia kopriklausomybė ir kaip ji pasireiškia
Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Mikalauskaitė apibrėžia kopriklausomybę kaip būseną, kai žmogaus mintys, jausmai ir kasdieniai sprendimai ima vis labiau suktis apie artimojo, turinčio priklausomybę, elgesį. Tai nebėra sveikas prisitaikymas, o situacija, kai savo gyvenimą tenka nuolat derinti prie kito žmogaus problemos.
„Kopriklausomybė gali paveikti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Ją galima palyginti su šokiu, kuris, deja, nėra malonus: nuolat stebėti, ką daro kitas, ir visada reaguoti prisitaikant prie jo. Toks elgesys lemia pastovią įtampą, aplinkos stebėjimą: ką šiandien rasiu grįžęs į namus, kokia bus situacija, artimasis bus pavartojęs ar blaivus, kaip reikės elgtis. Pasidalinsiu pavyzdžiu iš praktikos. Vienas paauglys, kurio tėvas žalingai vartojo alkoholį, jau iš rakinamų durų garso buvo išmokęs suprasti, ar tėvas grįžta blaivus, ar ne. Tai yra be galo sudėtingos patirtys”, – sako K. Mikalauskaitė.
Pozymiai ir kas vyksta šeimoje
Kopriklausomybė pasireiškia nuolatiniu kitų stebėjimu, perdėtu rūpinimusi, kontrolės bandymais, socialiniu atsiribojimu ir pareigos jausmo augimu. Artimieji gali prisiimti kito asmens užduotis – skambinti į darbą vietoje, dengti jo neatėjimus, teisinti jo elgesį prieš draugus ar kolegas. Dažnai kartu įsivyrauja neigimas: stengiamasi išlaikyti „normalios“ šeimos įvaizdį, slepiant problemas nuo aplinkinių.
Toks elgesys atima iš žmogaus galimybę rūpintis savimi, užsiimti hobiais, bendrauti su draugais ir palaikyti kitus santykius, o nuolatinis stresas ilgainiui gali sukelti fizinius simptomus – miego sutrikimus, apetito pokyčius, nerimo ar depresijos epizodus.
Kaip mažinti kopriklausomybę ir padėti sveikiau
Medicinos psichologė pabrėžia, kad iš kopriklausomybės galima pamažu išeiti, mokantis atpažinti savo reakcijas ir nustatyti ribas. „Tai nereiškia, kad reikia staiga tapti abejingiems sergančiam žmogui ir juo nebesirūpinti. Tai reiškia, kad svarbu žinoti, ką galima padaryti, o ko negalima. Tarkime, paskatinti ieškoti pagalbos galima, tačiau būti atsakingi už kito žmogaus gydymąsi ir išgijimą – ne“, – teigia ji.
Praktiniai žingsniai: aiškios ir nuoseklios ribos, dalijimasis atsakomybėmis su kitais šeimos nariais, nuolatinė asmeninė priežiūra (miegas, fizinis aktyvumas, pomėgiai) ir paramos paieška – tiek artimųjų, tiek specialistų. Verta vengti neįgyvendinamų grasinimų, moralizavimo ir perdėto kontroliavimo, nes tai dažnai skatina slapstymąsi ir melavimą.
„Tinka ir pokalbiai su žmonėmis, kuriais pasitikima, ir dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse, kur renkasi turintys panašių problemų, ir konsultacijos su psichologais ar priklausomybės ligas gydančiais specialistais. Yra sukurta ir speciali CRAFT programa, skita padėti susidūrus su artimojo priklausomybe. Jos pagrindinis tikslas – padėti artimiesiems motyvuoti priklausomybe sergantį žmogų kreiptis pagalbos, atrasti būdus, kaip skatinti tinkamą jo elgesį ir neskatinti netinkamo, kaip pagal galimybes leisti įvykti natūralioms pasekmėms. Tuo pačiu ši programa padeda kopriklausomybę patiriantiems žmonėms išmokti neprisiimti absoliučios atsakomybės už rezultatą ir patiems viduje pasijausti ramiau bei tvirčiau“, – vardija K. Mikalauskaitė.
Jei gyvenate šalia žmogaus, turinčio priklausomybę, svarbu neprarasti vilties: pagalba ir pokyčiai įmanomi, tačiau dažnai reikalingas laikas, kantrybė ir profesionali parama tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.