Perdirbti mėsos produktai tradiciškai vartojami ne vienoje lietuvių šeimoje – nuo rūkytų dešrų iki kumpių ar skilandžių, dažnai puikuojasi ne tik šventiniuose staluose, bet ir kasdieninėje mityboje. Tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai ir tarptautinių institucijų rekomendacijos kelia klausimų apie jų saugumą žmogaus sveikatai. 2015 metais Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) perdirbtą mėsą priskyrė prie I grupės kancerogenų, t. y. medžiagų, kurių kancerogeninis – vėžį sukeliančio – poveikis žmogui yra tiesiogiai įrodytas. Į šią grupę patenka tokios žinomos pavojingos medžiagos kaip tabakas, alkoholis, asbestas, formaldehidas ir kiti.
„Northway“ medicinos centrų vidaus ligų gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Asta Jokubkienė pabrėžia, kad perdirbta mėsa tampa kancerogeninė dėl specifinių cheminių junginių, susidarančių gamybos ir apdorojimo metu, bei kai kurių maisto priedų, naudojamų mėsos gamyboje. Ji atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog neperdirbta raudona mėsa priskiriama tik 2A grupei kancerogenų, jos poveikis taip pat yra laikomas tikėtinu ir suvartojama raudonos mėsos kiekis turėtų būti ribojamas. Tarptautinis pasaulio vėžio tyrimų fondas (WCRFI) rekomenduoja neviršyti 350–500 gramų pagamintos raudonos mėsos per savaitę, tačiau ateityje šios normos gali keistis.
Perdirbtos mėsos pavojai – nuo cheminės sudėties iki sveikatos iššūkių
Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtos mėsos apibrėžimą grindžia tokiais gamybos būdais kaip sūdymas, rūkyjimas, fermentavimas, vytinimas bei priedų naudojimas – nitratų, cukraus ir kitų konservantų. Į šią kategoriją patenka ne tik raudonos mėsos, bet ir paukštienos produktai, įvairūs mėsos subproduktai. Tai apima vytintas, rūkytas dešras, kumpius, šoninę, pieniškas dešreles, lašinius ir net kepenų paštetą.
A. Jokubkienė atkreipia dėmesį, kad perdirbant mėsą, ypač aukštoje temperatūroje kepant, skrudinant arba rūkant, susidaro tokie pavojingi junginiai kaip policikliniai aromatiniai angliavandeniliai bei heterocikliniai aminai.
Be to, maisto priedai – nitritai, nitratai, fosfatai, mononatrio glutamatas, dirbtiniai dažikliai ir saldikliai – prisideda prie toksiškumo ir gyvybingos žalos organizmui. Daug druskos turintis maistas skatina uždegimines reakcijas, kurios yra labai pavojingos ilgalaikės sveikatos prasme.
Šalutinės perdirbtos mėsos vartojimo pasekmės ir rizikos
Perdirbtos mėsos vartojimas glaudžiai susijęs su storosios žarnos bei skrandžio vėžio rizikos padidėjimu. Ypač skaudus rodiklis parodė, jog vos 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną didina storosios žarnos vėžio riziką net 18 procentų. Gydytoja taip pat pabrėžia, kad perdirbta mėsa gali skatinti lėtines uždegimines organizmo būkles, kurios lemia ne tik onkologinius susirgimus, bet ir tokius negalavimus kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, artritas, neurodegeneracinės ligos, depresija, hepatitas ir akivaizdžiai silpnina imuninę sistemą.
Taip pat perdirbta mėsa neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, yra svarbi transriebalų, sočiųjų riebalų ir cholesterolio maisto šaltinė, skatinanti dislipidemijos vystymąsi. Nustatyta saugi šių produktų suvartojimo riba šiuo metu neegzistuoja, o sveikatos specialistai ragina kiek įmanoma mažinti perdirbtos mėsos vartojimą.
Kaip saugiai mažinti perdirbtos mėsos poveikį? Eksperto patarimai
A. Jokubkienės teigimu, efektyviausi būdai mažinti perdirbtos mėsos įtaką sveikatai yra tiek visuomenės informavimas, tiek reguliavimo priemonių įvedimas, pavyzdžiui – papildomi mokesčiai, ribojantys perdirbtų mėsos produktų prieinamumą. Tokias priemones svarsto jau kelios Europos šalys bei kiti valstybės. Be to, svarbus kokybiškas ir aiškus produktų ženklinimas, padedantis vartotojams lengviau rinktis sveikesnius variantus.
Dar vienas svarbus žingsnis – skatinti augalinės kilmės baltymų vartojimą kaip sveikesnę alternatyvą. Tokie produktai ne tik mažintų kancerogeninių medžiagų suvartojimą, bet ir turėtų mažesnį poveikį aplinkai bei klimato kaitai. Ekspertė siūlo, kad valstybinėse institucijose – mokyklose, gydymo įstaigose ar kariuomenėje – būtų įvestas privalomas augalinės kilmės baltymų alternatyvos siūlymas, taip prisidedant prie sveikesnio visuomenės maitinimosi gairių formavimo.
Galų gale, supratimas ir aktyvus dėmesys mitybos įpročiams yra kertinis aspektas siekiant sumažinti su perdirbta mėsa susijusius sveikatos pavojus. Atsakomybė už sveikatą prasideda nuo informacijos atviri ir protingų pasirinkimų – tai kelias į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.