„Nėra sveikų žmonių – yra tik nepakankamai ištirti“, – juokauja gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis, kuris ne tik gydytoju dirba, bet ir turi didelį pomėgį stebėti žmones bei bandyti nuspėti jų sveikatos būklę. Net ir atsisėdus priešais televizorių jam nepavyksta visiškai atsipalaiduoti – profesinė intuicija nuolat įjungta.
Kardiologas atkreipia dėmesį į smulkias žmogaus kūno detales, kurios gali būti svarbūs ženklai apie širdies ir kraujagyslių ligas. Pavyzdžiui, jis pastebėjo, kad žinomas futbolininkas Davidas Beckhamas turi vadinamąją „Frenko raukšlę“ – įstriža raukšlė ausies spenelyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 6 iš 10 žmonių, pasižyminčių šia raukšle, serga ateroskleroze ir yra didesnės rizikos grupėje dėl širdies ligų. Tai yra tiesioginis ryšys, leidžiantis kardiologams laikytis naujų diagnostinių metodų, remiantis žmogaus išvaizda ir tam tikrais išorės požymiais.
R. Šerpytis, paminėdamas Beckhamą, pabrėžia, kad jam dabar sukako 50 metų – amžius, kai imtis aktyvių veiksmų sveikatos saugojimui ypač svarbu. Kardiologas pažymėjo, jog futbolininko tėvas neseniai patyrė miokardo infarktą, tad genetinė rizika yra didelė. Tokie faktai primena, kaip svarbu vyrai rūpintis savo širdies sveikata, koreguoti gyvenimo įpročius ir reguliariai tikrintis sveikatą, ypač kai šeimoje yra buvę širdies ligų atvejų.
Širdies ligos ir vyrų mirtingumas Lietuvoje
Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra ypač didelis, tą patvirtina ir oficiali statistika. Dėl to kasmet šalyje ženkliai padidėja našlių skaičius – moterys lieka be savo gyvenimo draugų. Kardiologai įspėja, kad vyrai dažnai per vėlai kreipiasi į gydytojus ir nesilaiko sveikesnio gyvenimo būdo rekomendacijų, tokių kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas.
Modernios technologijos sveikatos priežiūroje
Įdomu tai, kad šiuolaikinis medicinos mokslas sparčiai žengia koja kojon su technologijomis. Ateities biomedicinos fondas (ABF) aktyviai kuria dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstas programas, kurios pagal žmogaus veidą, raukšles ir akių rainelę galėtų įvertinti jo kraujagyslių sveikatą bei numatyti širdies ligų riziką.
Toks technologinis pažangumas gali padėti anksti diagnozuoti ligas ir išgelbėti daugybę gyvybių, ypač tarp tų, kurie vengia arba neturi galimybės reguliariai lankytis pas medikus.
Kaip sumažinti riziką?
Kardiologas rekomenduoja vyresniems nei 40 metų vyrams reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje bei kreiptis į gydytojus profilaktiškai. Taip pat svarbu sumažinti rūkalų vartojimą, vengti streso bei užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą. Sveikesni gyvenimo įpročiai ir ankstyva ligų diagnostika suteikia didesnę galimybę gyventi ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą, mažindami našlių skaičių Lietuvoje.
Kardiologai primena, kad kiekvienas žmogus gali ir turi rūpintis savo sveikata, o laiku pastebėti simptomai ir gydymo korekcijos gali išgelbėti ne tik gyvenimą, bet ir šeimų laimę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.