Plyšusi aorta dažnai mirtina: ką nedelsiant daryti, kad sumažintumėte riziką

Rugsėjo 19-oji minima kaip Pasaulinė aortos diena – priminimas apie vieną iš klastingiausių kraujagyslių ligų. Aorta yra didžiausia ir svarbiausia arterija žmogaus organizme, o jos išsiplėtimas (aneurizma) dažnai vystosi be jokių simptomų. Dėl to daugelis žmonių nežino, kad rizikuoja, kol liga neprogresuoja iki pavojingo dydžio arba kol neįvyksta plyšimas.

Kas yra aortos aneurizma ir kodėl ji pavojinga?

„Aortos aneurizma yra slapta liga. Įprastai ji nesukelia jokių simptomų, randama visiškai atsitiktinai, dažniausiai kito patikrinimo metu“, – sako Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas A. Skrebūnas. Pilvinės aortos normalus diametras siekia apie 1,8–2 cm. Rizika, kad aneurizma suplyš, žymiai padidėja, kai vyro aorta pasiekia apie 5,5 cm, moterims – apie 5 cm. Iki tokių matmenų operacinis gydymas dažniausiai nesiūlomas, nes intervencijos rizika gali būti didesnė už numatomą naudą.

„Jei tokia aorta suplyšta, rizika, kad žmogus neišgyvens, visam pasaulyje siekia iki 80 proc., – sako gydytojas. – Plyšus aortai nedaug kas gyvi pasiekia gydymo įstaigą, o gydymo įstaigą pasiekusių žmonių, kurie išgyvena – kas antras.“ Plyšimo metu žmogų dažnai užklumpa staigus, labai stiprus skausmas pilvo ar nugaros srityje, gali vystytis šokas – kraujospūdžio kritimas, sąmonės praradimas, kojų simptomai dėl kraujotakos sutrikimo.

Kam ypač reikalingas patikrinimas?

Patikrintis labiausiai rekomenduojama vyresniems žmonėms: dažniausiai aneurizma nustatoma vyresniems nei 65 metų asmenims, taip pat tiems, kurių šeimoje buvo panašių atvejų. Riziką didina rūkantiesios/-ieji, vyrai serga dažniau nei moterys, svarbų vaidmenį turi aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis. Kai kuriose šalyse vykdomi masiniai patikrinimai (skriningai) vyrams tam, kad laiku nustatytų aneurizmas ir išvengtų plyšimų.

Prevencija ir gyvenimo būdas

Rūkymo nutraukimas yra viena efektyviausių priemonių mažinti aneurizmos progresavimą. Chirurgas atkreipia dėmesį: „Kai yra nustatoma pilvo aortos aneurizma, o operacinio dar nereikia, medikų tikslas – kad aneurizma nedidėtų”.

Taip pat svarbu kontroliuoti kraujospūdį, reguliuoti cholesterolio kiekį, vengti didelio fizinio krūvio, kuris gali padidinti intravaskulinį spaudimą, tačiau išlaikyti reguliarią, lengvą fizinę veiklą.

„Gyvenimo būdas – nuolatinis lėkimas, nuolatinis stresas, visai kraujagyslių sistemai nėra draugas”, – sako chirurgas. Nors dalis rizikos yra genetiškai nuleista, gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti ligos progresiją ir sumažinti komplikacijų riziką.

Prevencijos priemonės apima reguliarų patikrinimą echoskopu, ypač vyresniems vyrams ir asmenims su rizikos veiksniais. Laiku diagnozavus pilvo aortos aneurizmą, gydymo rezultatai yra geri, todėl svarbu nelaukti simptomų ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Jei jaučiate stiprų pilvo arba nugaros skausmą, staigiai praradote sąmonę, ar pastebite kitus sunkius simptomus – nedelsdami kreipkitės pagalbos. Prevencija ir ankstyvas nustatymas gali išgelbėti gyvybę.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *