Finansų ministras praneša, kad kitąmet senatvės pensijos planuojamos didinti, tačiau sprendimus lems biudžeto formavimo procesas ir fiskalinės galimybės. Diskusija apie „Sodros“ rezervo panaudojimą pensijoms sustiprėjo po to, kai įsigaliojus pensijų reformai reikšmingai kito antrosios pakopos dalyvių skaičius, o valstybės subsidijos grįžo į „Sodrą”.
Ką sako ministras?
Finansų ministras pažymėjo: „Manau, kad pensijos Lietuvoje tikrai augs, jos yra indeksuojamos nuo darbo užmokesčio fondo, tai, be abejonės, kad pensijų augimas yra tikėtinas. Rezervą vis dėlto siūlyčiau palaikyti kaip rezervą“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė Kristupas Vaitiekūnas. Jis papildė: „Žinant, kokia geopolitinė situacija aplink pas mus yra, vis dėlto galbūt nereikėtų piktnaudžiauti su jo (rezervo – ELTA) naudojimu, pensijų augimas vis tiek manau bus ganėtinai spartus ir to pakaks”, – pridūrė ministras.
Tuo pačiu ministras aiškino, kad Finansų ministerija pasilieka teisę biudžeto formavimo procese apsispręsti, kokia dalimi rezervas galėtų būti panaudotas pensijoms ir ar tam apskritai yra fiskalinės erdvės: „Mes „Sodros“ rezervą vertiname, norime, kad jis liktų – kiek jis bus naudojamas ar nebus naudojamas, mes pasiliekame erdvę biudžeto formavimo procesui ir kiek tai galima padaryti tvariai. Jeigu bus nuspręsta šios arba kitos Vyriausybės to rezervo (…) šiek tiek panaudoti taip, kaip būdavo pastaruosius penkerius ar šešerius metus naudojama, gali būti, kad dalis to rezervo padidėjimo bus nukreipta į pensijas, bet taip tik gali būti”, – sakė ministras.
Finansinis kontekstas ir skaičiai
Šiemet pirmosios pakopos pensijos vidutiniškai augo apie 12 proc., todėl dabar vidutinė senatvės pensija sudaro apie 750 eurų, o su būtinuoju stažu – apie 810 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, „Sodros“ rezervas šiuo metu viršija 4 mlrd.
eurų, o artimiausiu metu, atsižvelgiant į tai, kad dalis gyventojų pasitraukė iš kaupimo antroje pakopoje, rezervas gali išaugti iki daugiau nei 6 mlrd. eurų.
Tokie skaičiai lemia politinę dilema: ar reikėtų skubiai kanalizuoti dalį rezervinių lėšų pensijoms greičiau didinti, ar išlaikyti saugiklį neprognozuotoms krizėms, ypač turint omenyje geopolitinį nestabilumą. Be to, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) skelbia, kad per pirmuosius tris mėnesius iš antros pakopos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, o pensijų fondai neteko apie 4,4 mlrd. eurų turto.
Ką tai reiškia gyventojams?
Gyventojams svarbu suprasti, kad pensijų augimas yra tikėtinas, bet jo tempas ir apimtis priklausys nuo to, kiek valdžia apsispręs panaudoti „Sodros“ papildomas pajamas. Seimas jau rudenį pritarė prezidento iniciatyvai skirti dalį „Sodros“ perviršio pensijoms, tačiau galutinius sprendimus formuluos Vyriausybė ir Finansų ministerija. Dėl to pensijas planuojama didinti, tačiau konkrečios sumos ir laikas paaiškės biudžeto priėmimo metu.
Trumpai – pensijų didinimas realus ir greičiausiai tęsis, bet toks augimas bus derinamas su finansiniu atsargumu bei politiniais sprendimais, siekiant užtikrinti tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.