Lenkijos miestas nukabino Ukrainos vėliavą po kilusio skandalo

Po kilusio skandalo Liublinas nukabino Ukrainos vėliavą: sprendimas susijęs su istoriniu ginču

Lenkijos mieste Liubline priimtas sprendimas nukabinti Ukrainos vėliavą sukėlė didelį atgarsį tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje. Vėliava nuo miesto rotušės buvo pašalinta po to, kai tarp abiejų šalių įsiplieskė naujas diplomatinis ginčas dėl istorinių Antrojo pasaulinio karo įvykių vertinimo.

Ukrainos vėliava prie Liublino rotušės plevėsavo nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuo metu ji buvo iškelta kaip solidarumo ženklas su nuo karo kenčiančia šalimi. Per daugiau nei trejus metus ši vėliava tapo vienu iš paramos Ukrainai simbolių regione.

Tačiau pastarosiomis dienomis miesto valdžia nusprendė ją nukabinti. Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, toks sprendimas priimtas po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašyto dekreto, kuris sukėlė itin jautrią reakciją Lenkijoje.

Nesutarimų centre – UPA istorinis vertinimas

Įtampą sukėlė Ukrainos prezidento sprendimas suteikti Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų padaliniui „UPA didvyrių“ vardą. Būtent šis žingsnis Lenkijoje buvo sutiktas itin kritiškai.

Ukrainoje Ukrainos sukilėlių armija, geriau žinoma kaip UPA, daliai visuomenės laikoma kovos už šalies nepriklausomybę simboliu. Tačiau Lenkijoje šios organizacijos vardas siejamas su vienu skaudžiausių istorinių konfliktų tarp abiejų tautų.

Lenkų istorinėje atmintyje UPA pirmiausia siejama su Voluinės žudynėmis. 1943–1945 metais Voluinėje ir kituose regionuose vykusių išpuolių metu buvo nužudyta dešimtys tūkstančių lenkų civilių. Lenkija šiuos įvykius oficialiai vertina kaip genocidą.

Būtent todėl bet kokie veiksmai, kurie gali būti interpretuojami kaip UPA pagerbimas, Lenkijoje dažnai sulaukia itin aštrios reakcijos.

Liublino valdžia aiškiai įvardijo priežastį

Miesto valdžios atstovai neslėpė, kad sprendimas dėl vėliavos buvo tiesiogiai susijęs su naujausiu Ukrainos prezidento dekretu. Viešame pareiškime pabrėžta, kad tokių istorinių formuočių šlovinimas kelia rimtų problemų Lenkijos visuomenei.

„Už nusikaltimus prieš civilius gyventojus atsakingų formuočių šlovinimas kenkia mūsų tautos istorinei atminčiai, žeidžia lenkų aukų atminimą ir apsunkina nuoširdų dialogą tarp mūsų šalių“, – teigiama miesto valdžios pareiškime.

Liublino atstovai taip pat pabrėžė, kad sprendimas nėra nukreiptas prieš Ukrainos žmones ar paramą Ukrainai apskritai. Tačiau, jų teigimu, istorinės atminties klausimai Lenkijoje išlieka itin jautrūs ir negali būti ignoruojami.

Istorinis klausimas jau daug metų temdo santykius

Nors po 2022 metų Rusijos invazijos Lenkija tapo viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių Europoje, istoriniai nesutarimai tarp abiejų šalių niekada visiškai neišnyko.

Lenkija buvo viena pirmųjų valstybių, priėmusių milijonus Ukrainos pabėgėlių, aktyviai rėmė karinę pagalbą ir tapo svarbiu logistikos centru Vakarų ginklų tiekimui Ukrainai. Nepaisant to, Voluinės žudynių tema reguliariai sugrįžta į politines diskusijas.

Pastaraisiais metais Lenkijos politikai ne kartą ragino Ukrainą aiškiau įvertinti istorinius įvykius ir leisti vykdyti platesnius lenkų aukų paieškos bei perlaidojimo darbus. Tuo metu Ukrainoje dalis visuomenės UPA vis dar laiko svarbia kovos prieš sovietų valdžią ir nacistinę okupaciją istorijos dalimi.

Dėl šių skirtingų vertinimų istorinis klausimas išlieka viena jautriausių temų dvišaliuose santykiuose.

Sprendimas sukėlė diskusijas visuomenėje

Vėliavos nukabinimas greitai tapo viena aptariamiausių temų Lenkijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Vieni gyventojai palaikė miesto valdžios sprendimą, argumentuodami, kad pagarba istorinei atminčiai yra ne mažiau svarbi nei politinis solidarumas.

Kiti teigė, kad toks žingsnis gali būti interpretuojamas kaip ženklas, silpninantis paramą Ukrainai karo metu. Dalis komentatorių perspėjo, kad Rusija gali mėginti išnaudoti tokius nesutarimus informacinėje erdvėje, siekdama supriešinti Ukrainos sąjungininkus.

Politikos analitikai atkreipia dėmesį, kad istoriniai ginčai tarp Lenkijos ir Ukrainos nėra nauji, tačiau dabartinė geopolitinė situacija juos daro gerokai jautresnius nei anksčiau.

Ar tai paveiks Lenkijos paramą Ukrainai?

Kol kas ženklų, kad šis incidentas pakeistų bendrą Lenkijos politiką Ukrainos atžvilgiu, nėra. Lenkijos valdžia ir toliau deklaruoja paramą Ukrainos kovai prieš Rusijos agresiją, o abi šalys išlieka svarbios partnerės saugumo srityje.

Vis dėlto ekspertai pažymi, kad istorinės atminties klausimai gali tapti vis didesniu iššūkiu, jei abi pusės nesugebės rasti bendro požiūrio į skaudžius XX amžiaus įvykius.

Liublino sprendimas parodė, kad net ir karo metu, kai bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir Ukrainos yra itin glaudus, istorinės temos išlieka pajėgios sukelti rimtų politinių ir visuomeninių diskusijų. O Voluinės žudynių tema ir toliau išlieka vienu jautriausių klausimų abiejų šalių santykiuose.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *