Lvivas tapo dar vienu svarbiu tarptautinės paramos Ukrainai etapu: Lietuvos ir Islandijos vadovaujama Išminavimo koalicija susirinko aptarti šiemetės pagalbos plano ir perduoti dalį įsigytos technikos. Koalicijos narių pastangomis Ukrainai perduota įvairiapusė įranga — nuo visureigių iki specializuotų išminavimo sistemų, skirtų tiek karinėms operacijoms, tiek civilių saugumui užtikrinti.
Perduota įranga ir finansai
Tarp perduotos technikos pateko visureigiai, minų ieškikliai, greitosios medicinos pagalbos automobiliai, 5 tonų sunkvežimiai, pėstininkų kovos mašinos, MRAP tipo šarvuočiai, individualūs EOD (eksplozinių priemonių šalinimo) komplektai, elektroninės kovos sistemos, minų tralai, mikroautobusai, išminuotojų rinkiniai ir naktinio matymo įranga. 2024–2026 m. Koalicijos fondas, maždaug 150 mln. eurų vertės, leido įsigyti įrangos už 89 mln. eurų, skirtos Ukrainai.
Be to, įvairūs donorai nuo 2024 m. Ukrainai perdavė arba dovanojo įrangos už maždaug 608 mln. eurų; tai apėmė paramą iš kelių valstybių ir tarptautinių organizacijų. Lietuva Koalicijos fondui skyrė 77 mln. eurų ir teikė dvišalę techninę paramą. Šiais metais planuojama papildomai perduoti įrangos už apie 205 mln. eurų, o jau vykdomi pirkimai apima MRAP šarvuočius, sunkvežimius, elektroninės kovos priemones ir nuotolinio išminavimo sistemas.
Koalicijos veikla ir reikšmė
„Lietuvos ir Islandijos vadovaujama Išminavimo koalicija tapo reikšminga tarptautine platforma, kuri nuo 2023 m. teikė įvairiapusę paramą Ukrainai. Mobilizuodami bendraminčių valstybių, privačių bendrovių ir organizacijų resursus, sustiprinome humanitarinio ir karinio išminavimo pajėgumus Ukrainoje bei prisidėjome prie šalies saugumo, ekonomikos ir bendruomenių atkūrimo“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Koaliciją sudaro 23 šalys, penki stebėtojai ir dvylika partnerių. Jos darbai apima techninės įrangos tiekimą, mokymus, gerosios praktikos sklaidą ir paramos koordinavimą humanitarinio bei karinio išminavimo operacijoms. Delegacijos taip pat lankėsi Humanitarinio išminavimo mokykloje ir dalyvavo technologijų parodoje, kur demonstruotos naujausios nuotolinio sensoriavimo ir sprogmenų šalinimo priemonės.
Išminavimo svarba Ukrainos atsigavimui
Ukraina išlieka viena labiausiai minų užterštų valstybių: sprendžiant apie teritoriijų atlaisvinimą, ekspertai skaičiuoja, kad maždaug trečdalis žemės gali būti paveikta minų ir nesprogusių sprogmenų.
Tai kelia rimtą grėsmę civiliams, lėtina infrastruktūros ir žemės ūkio atkūrimą, trukdo ekonomikai ir trukdo gyventojų sugrįžimui į saugias teritorijas.
Išminavimo operacijoms būtini ne tik įrenginiai, bet ir kvalifikuoti specialistai, ilgalaikė finansinė parama bei tarptautinė koordinacija. Nuotolinės sistemos ir elektroninės kovos priemonės leidžia saugiau identifikuoti ir neutralizuoti grėsmes, mažinant riziką humanitariniams išminuotojams ir civiliams. Todėl tarptautinės investicijos ir toliau išlieka esminės Ukrainos saugumo ir atstatymo prioritetams užtikrinti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.