Prof. Davidas Khayatas, ilgus dešimtmečius dirbęs su onkologiniais pacientais, savo knygoje „Visa tiesa apie vėžį“ aptaria ne tik biologines ligos priežastis, bet ir emocinį bei gyvenimo būdo komponentą, galintį prisidėti prie susirgimų. Jis atkreipia dėmesį, kad vėžio priežastys yra daugialypės, o prevencija reikalauja platesnio požiūrio į kūno ir psichikos sveikatą.
„Kiek daug per ilgą karjerą regėjau ligonių, kurie sportavo, nerūkė, buvo vegetarai, bet, savo didžiai, nuostabai susirgo vėžiu. Ir kiek daug pacientų man atskleidė, jog prieš išgirsdami diagnozę išgyveno didžiulį sielvartą. Tad galiu teigti, kad tikrai egzistuoja ryšys tarp vėžio ir emocijų“, – naujausioje knygoje „Visa tiesa apie vėžį“ teigia prof. D. Khayat.
Septyni aukso patarimai
Medituokite
Meditacija padeda sumažinti stresą, gerina dėmesį ir emocinę pusiausvyrą. Net trumpa, kasdienė, 10–20 minučių praktika leidžia atsitraukti nuo nuolatinio stovėjimo budėjimo režimo ir sugrąžina kontrolės jausmą. Rekomenduojama pradėti nuo paprastų dėmesingumo (mindfulness) pratimų: sutelkite dėmesį į kvėpavimą, pastebėkite mintis be vertinimo ir palaipsniui ilginkite praktiką. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliari meditacija mažina chronišką uždegimą ir pagerina bendrą savijautą.
Kvėpuokite sąmoningai
Gilus, lėtas kvėpavimas mažina nerimą ir fiziologinę įtampą. Prof. Khayat rekomenduoja „kvadratinį kvėpavimą“: keturi 4 taktų etapai — įkvėpti, sulaikyti, iškvėpti, vėl sulaikyti. Tokie pratimai normalizuoja širdies ritmą, mažina kortizolio lygį ir padeda sugrąžinti vidinę pusiausvyrą. Praktikuokite kvėpavimo pratimus ryte ir prieš miegą arba įtemptose situacijose.
Masažuokite saulės rezginį
Saulės rezginys (viršutinė pilvo dalis) yra jautri streso sritis. Lengvas šios zonos masažas šiltais delnais arba eteriniais aliejais, susijęs su giliu kvėpavimu, gali sumažinti spazmus ir įtampą. Tokie ritualai veikia kaip greita savipagalbos priemonė, leidžianti sugrįžti į ramesnį emocinį būvį.
Susikurkite inkarą
Inkaras — tai signalas arba gestas, susietas su ramiu arba teigiamu jausmu. Pavyzdžiui, trumpas rankos prispaudimas prie širdies arba kumščio suspaudimas gali tapti automatišku ramybės signalu stresinėse situacijose. Praktikuodami šį metodą su specialistu (sofrologu ar psichologu), galite suformuoti greitą atsaką, kuris slopina paniką ir skatina aiškesnį mąstymą.
Stimuliuokite užkrūčio liauką
Užkrūčio liauka yra svarbi imuninei sistemai. Lengvas jos srities masažas arba tapšniojimas kartu su kvėpavimu gali suaktyvinti pojūčius ir suteikti trumpalaikį energijos antplūdį. Tai paprasta technika, kurią galima taikyti kasdien, siekiant atkurti savijautos pusiausvyrą.
Kurkite ir užsiimkite rankdarbiais
Kūrybinė veikla — muzika, tapyba, mezgimas ar spalvinimas — padeda nukreipti dėmesį nuo nerimo, mažina streso hormonus ir gerina nuotaiką. Tokie užsiėmimai atkuria vidinę harmoniją, stiprina psichologinį atsparumą ir suteikia prasmės bei pasitenkinimo jausmą.
Sėkite — naudokite fitoterapiją
Fitoterapija gali būti naudinga papildoma priemone gerinant miegą, mažinant nerimą ir reguliuojant nervų sistemą. Pasitarus su kvalifikuotu fitoterapeutu, galima parinkti saugias vaistažolių kombinacijas ar papildus, kurie papildo įprastą gydymą. Svarbu vengti nepatikrintų priemonių ir informuoti savo gydytoją apie vartojamus preparatus.
Prof. Khayat pabrėžia, kad prevencija yra daugialypė: be fizinių gyvenimo būdo pokyčių reikšmė turi ir emocinė sveikata. Maži, reguliariai atliekami kasdienybės įpročiai gali ženkliai pagerinti bendrą imuninę ir emocinę būklę — tai svarbus žingsnis siekiant sumažinti vėžio riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.