Žmogaus mikrobioma – naujas organas, lemiantis mūsų sveikatą
Mikrobioma — tai milijardų mikrobų bendruomenė, kuri gyvena kartu su žmogumi ir daro tiesioginę įtaką mūsų sveikatai. Iš pradžių mikrobai buvo siejami tik su ligomis, tačiau šiandien vis dažniau jie pristatomi kaip neatskiriama mūsų biologijos dalis — net kaip „naujas organas“. Ši sąvoka pabrėžia, kad mikrobiota atlieka specifines funkcijas, būtinas sveikatai, o jos sutrikimai gali turėti ilgalaikes pasekmes.
Trumpa istorija ir atradimai
Istoriniai pastebėjimai prasidėjo nuo pirmųjų mikroskopų. Vienas toks tekstinis palikimas — Leeuwenhoeko aprašymas: „Neįtikėtina daugybė mažučių gyvasčių, plaukiojančių vikriau, nei kada nors esu matęs. Dauguma (o jų buvo nesuskaičiuojama galybė) judėjo vinguriuodamos… Dar daugiau: tų gyvasčių buvo tiek daug, kad visas vanduo… atrodė gyvas… Visoje Nyderlandų Karalystėje gyvena mažiau žmonių, nei dabar tų gyvių knibžda mano burnoje.“ Vėliau Pasteuras, Kochas ir kiti mokslininkai parodė, kad mikrobai gali kelti ligas, todėl ilgą laiką jie buvo suvokiami kaip priešas. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius paaiškėjo, kad daugelis mikrobų yra naudingi ir būtini normaliai žmogaus fiziologijai.
Mikrobai kaip evoliucijos partneriai
Mikrobiota kito kartu su žmonių evoliucija. Gyvensenos pokyčiai — maisto termiškai apdorojimas prieš milijonus metų ir žemdirbystės pradžia prieš ~11 000 metų — pakeitė mitybą, žarnyno anatomiją ir mikrobiotos įvairovę. Pavyzdžiui, virtas maistas leido sutrumpėti virškinimo traktui ir suteikė energiją smegenų vystymuisi. Perėjimas prie vienašališkesnės žemdirbių mitybos sumažino mikrobiotos įvairovę, o tai gali būti susiję su kai kurių ligų didesniu paplitimu šiuolaikinėje visuomenėje.
Kaip mikrobiota veikia imuninę sistemą ir metabolizmą
Mikrobai nevien tik padeda skaidyti maistą — jie atlieka „imuninių ląstelių mokyklos“ funkciją. Ankstyvoje vaikystėje kolonizuojant žarnynui, mikroorganizmai moko imuninę sistemą atpažinti draugiškas ir pavojingas bakterijas.
Tyrimai su visiškai steriliomis gyvūnų patelėmis parodė, jog be mikrobų imunitetas nebręsta tinkamai, o tai gali didinti astmos, alergijų ir uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo riziką.
Tuo pačiu mikrobiota gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis (TGRR) — acto, sviesto (butirato) ir propiono rūgštis — kurios yra energijos šaltinis žarnų ląstelėms ir dalyvauja organizmo energijos reguliavime. Pokyčiai TGRR gamyboje gali keisti kūno svorio reguliavimą ir medžiagų apykaitą.
Kuo rūpintis ir ką keičia šiuolaikinė gyvensena
Mikrobiotos sudėtis labai priklauso nuo mitybos, gyvenamosios aplinkos ir ankstyvųjų įvykių, tokių kaip natūralus gimdymas ar cezario pjūvis. Ji susiformuoja per pirmuosius 3–5 gyvenimo metus — tai kritinis periodas, kai net mažos įtakos gali turėti ilgalaikes pasekmes. Antibiotikų vartojimas, per daug sterilus gyvenimo būdas ir perdirbtas maistas mažina mikrobiotos įvairovę. Siekiant palaikyti sveiką mikrobiomą, rekomenduojama įvairi, skaidulų turtinga mityba, protingas antibiotikų vartojimas ir vystymosi laikotarpiais leisti natūraliai formuotis mikrobiotai.
Nors daugelis atradimų yra dar nauji ir reikia daugiau tyrimų, aišku viena: mikrobioma — ne priešininkė, o partnerė. Puoselėdami savo mikrobus, mes tiesiogiai rūpinamės savo imunitetu, metabolizmu ir bendra sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.