„Niekada negali žinoti, kuriame gyvenimo etape užsikrėsi ŽPV infekcija ir ar tikrai 100 proc. tavo imunitetas sugebės atsikratyti šio viruso, kuris gali tapti lėtine infekcija, galinčia sukelti tam tikrus ikivėžinius ir vėžinius susirgimus“, – sako šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Užsikrėtimo rizika ir plitimo ypatumai
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje. Virusas perduodamas per tiesioginį intymų kontaktą, tačiau infekcija gali kilti ir per oda–oda kontaktą tose kūno vietose, kurių prezervatyvas neapima. Dėl to net ir vartojant prezervatyvus negalima 100 proc. apsisaugoti nuo užsikrėtimo.
Gydytoja pabrėžia, kad apie 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime gali būti užsikrėtę ŽPV, o didelės rizikos ŽPV tipai gali sukelti lėtines infekcijas. Dažniausiage rizikos amžiaus tarpai – 18–24 m. ir 45–49 m., tačiau užsikrėtimas gali įvykti bet kuriame amžiuje.
Prevencija: vakcinacija ir patikros
Vakcinacija yra patikimiausias būdas sumažinti riziką susirgti ŽPV sukeliamomis ligomis, įskaitant gimdos kaklelio vėžį. Pagal Nacionalinę Imunoprofilaktikos programą Lietuvoje valstybės lėšomis skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai; taip pat numatytos galimybės vakcinuoti 12–17 metų mergaites ir 12–14 metų berniukus pagal atskirą planą. Jaunesniems vaikams pakanka dviejų dozių, o nuo 15 metų ir suaugusiems rekomenduojamos trys dozės.
Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad vakcinacija duoda gerą ilgalaikį imunitetą, ypač jei skiepijama prieš susidūrimą su virusu. Klinikiniai tyrimai rodo vakcinos efektyvumą iki 45 metų amžiaus ir imuniteto išsilaikymą per dešimtmečius, todėl dažnai revakcinacija nėra reikalinga.
Skiepijimo iššūkiai ir visuomenės suvokimas
Visuomenėje vis dar esama abejonių dėl vakcinacijos, ypač kai kalbama apie berniukų skiepijimą arba apie skiepijimą ankstyvame amžiuje. Gydytoja pabrėžia, kad skiepai neprovokuoja ankstyvo seksualinio aktyvumo, o apsaugo tiek vyrus, tiek moteris nuo ŽPV sukeltų onkologinių pasekmių.
Vyrai dažnai būna ilgiau ir aktyviau lytiškai aktyvūs, todėl jie gali būti svarbūs infekcijos nešiotojai ir perdavėjai.
Statistika ir ankstyvo aptikimo svarba
„Kaskart konsultuodama moterį, kuriai profilaktinės patikros metu nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pradiniai minimalūs pokyčiai ar net ikivėžiniai pakitimai, mane apima prieštaringos emocijos. Iš vienos pusės – gerai, kad aptikome būtent tokius minimalius pakitimus, nes tai reiškia, kad galime atlikti prevencinius gydomuosius veiksmus – pašalinti pakitusias ląsteles, iš kurių jau neišsivystys vėžinis susirgimas.
Kita vertus – mąstau, kad jei šiai moteriai jos jaunesniame amžiuje būtų buvusi galimybė pasiskiepyti nuo ŽPV, ji būtų turėjusi specifinį imunitetą, apsaugantį nuo konkrečių aukštos rizikos virusų tipų sukeliamų ikivėžinių ir vėžinių ligų. Todėl labai skaudu girdėti statistiką, kuri kol kas nesikeičia – apie 400 moterų Lietuvoje kasmet diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, iki 200 miršta nuo šios ligos, kurios galima išvengti“, – pastebi gydytoja J. Dūdienė.
Ką daryti praktiškai?
Reguliarios gimdos kaklelio patikros moterims kartu su plačiai taikoma vakcinacija vaikams ir paaugliams gali ženkliai sumažinti vėžio atvejus. Svarbu informuoti tėvus apie vakcinos naudą, užtikrinti prieinamumą bei mažinti informacines spragas. Pasaulio sveikatos organizacija kelia tikslą iki 2030 m. eliminuoti gimdos kaklelio vėžį – tam reikalingos aukštos vakcinacijos ir patikros apimtys.
Asmeninė atsakomybė, skiepijimo programų palaikymas ir profilaktinių patikrinimų laikymasis yra efektyviausi žingsniai kovoje su ŽPV sukeltomis ligomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.