Pirmieji pavasario savaitgaliai Lietuvoje dažnai palepina šiluma ir saulės spinduliais, todėl daugelis žmonių skuba praleisti daugiau laiko gryname ore. Saulė mums asocijuojasi ne tik su gera nuotaika, bet ir su būtinu vitaminu D, kuris yra itin svarbus mūsų organizmui. Tačiau ar pavasarį saulė tikrai užtikrina pakankamą vitamino D kiekį? Atsakyti į šį klausimą padeda vaistininkė Toma Gečienė.
Kuo saulės spinduliai lemia vitamino D gamybą?
Vitamino D sintezė žmogaus odoje yra sudėtingas, bet labai svarbus procesas. Kai ultravioletiniai B (UVB) spinduliai patenka į mūsų odą, jie susijungia su odoje esančiu dehidrocholesteroliu ir taip susidaro previtaminas D3. Ši medžiaga vėliau per kraują patenka į kepenis ir inkstus, kur virsta biologiškai aktyviu vitaminu D, galinčiu atlikti svarbias funkcijas mūsų organizme.
Tačiau vitamino D gamyba priklauso ne tik nuo saulės kiekio. Įtaką daro mūsų odos tipas, amžius, metų laikas, geografinė vieta, net oro tarša. Pavyzdžiui, jei turite tamsesnę odą, jums gali prireikti ilgesnio buvimo saulėje, kadangi melaniną turinti oda slopina UVB spindulių poveikį vitamino D sintezei.
Kodėl Lietuvoje vitamino D saulėje gali trūkti?
Lietuvoje, esant šiaurinei platumai, didžioji metų dalis saulės spindulių yra per silpni efektyviai vitamino D gamybai. Nuo spalio iki balandžio UVB spindulių intensyvumas yra per mažas, todėl odoje vitamino D beveik nesusidaro. Tokiu metų laiku organizmui vitamino D tenka gauti iš maisto papildų arba tam tikrų produktų.
Net ir prasidėjus šiltiems pavasario bei vasaros mėnesiams, daugelis žmonių negali pasinaudoti pilnu saulės poveikiu vitamino D sintezei. Dauguma darbuojasi uždarose patalpose, o lauke dažnai naudojame apsauginius kremus nuo saulės arba dėvime drabužius, sumažinančius odos paviršių, kuriame vyksta šis procesas. Todėl ir mėgaudamiesi saulėtomis dienomis turėtume atkreipti dėmesį į vitamino D kiekį organizme.
Kokios vitamino D dozės rekomenduojamos pavasarį?
Vitaminas D yra būtinas ne tik kaulų ir dantų sveikatai, nes padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat svarbus imuninės sistemos palaikymui, raumenų funkcijai, nuotaikai ir gali turėti poveikį kai kurių lėtinių ligų rizikai.
Vaistininkė Toma Gečienė pažymi, kad vasaros metu, jei praleidžiame pakankamai laiko gryname ore ir saulėje, gali pakakti papildų, kurių stiprumas siekia iki 1000 tarptautinių vienetų (TV) per dieną. Tačiau pavasarį, ypač ankstyvąjį, reikėtų būti atidesniam – vitamino D trūkumas vis dar gali būti aktualus.
Rudenį ir žiemą, kai saulės beveik nėra, rekomenduojama suaugusiems vartoti didesnes vitamino D dozes, nuo 2000 iki 4000 TV per dieną. Jei laboratoriniai tyrimai atskleidžia didelį vitamino D trūkumą, gydytojai gali skirti ir stipresnius preparatus. Todėl svarbu prieš pradedant vartoti papildus pasitarti su specialistu bei pasidaryti kraujo tyrimus, kurie padeda tiksliai įvertinti vitamino D kiekį organizme.
Kaip mėgautis saule saugiai?
Nors saulė yra nezastąpima vitamino D gamybai, svarbu nepamiršti jos teigiamų ir neigiamų poveikių pusiausvyros. Per ilgas ir nesaugus buvimas saulėje gali skatinti odos senėjimą ir net odos vėžio riziką.
Vaistininkė rekomenduoja trumpą buvimą saulėje be apsaugos – apie 10–30 minučių per dieną, geriausia tarp 11 ir 15 valandų, kai UVB spinduliuotė yra didžiausia. Tačiau ilgesniam buvimui būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, dėvėti galvos apdangalus ir stengtis vengti tiesioginės saulės piko valandų. Tai padės apsaugoti odą ir išlaikyti tinkamą vitamino D kiekį organizme.
Apibendrinant, nors pavasaris ir suteikia galimybę mėgautis saulės spinduliais, vitamino D trūkstamumas vis dar išlieka aktualus. Todėl verta atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, saulės poveikį ir, jei reikia, papildyti organizmą vitaminu D, konsultuojantis su specialistais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.