Perimenopauzės ir menopauzės metu daugeliui moterų tenka susidurti su įvairiais sveikatos iššūkiais, kuriuos sukelia hormoniniai pokyčiai organizme. Šis laikotarpis – tai pereinamasis etapas, kai kiaušidžių veikla palaipsniui silpnėja, o estrogenų, ypač estradiolio, kiekis mažėja. Dėl šios priežasties moteris gali varginti nuovargis, nerimas, širdies plakimo pagreitėjimas, svorio pokyčiai ir kiti simptomai. Tačiau dažnai kyla klausimas, ar šie simptomai yra tik natūralios menopauzės požymiai, ar jie gali būti rimtesnių endokrininių ligų išraiška. Apie šio sudėtingo laikotarpio sveikatos aspektus kalbamės su Kauno klinikos „Lifeklinika“ gydytoja endokrinologe Agne Kadusauskiene.
Ankstyvosios ir priešlaikinės menopauzės priežastys
Perimenopauzė dažniausiai prasideda likus 4–10 metų iki menopauzės ir pasižymi palaipsniui nykstančia kiaušidžių funkcija bei nevienodais menstruacijų ciklais. Kai menstruacijos neatsinaujina 12 mėnesių iš eilės, tai reiškia, kad menopauzė jau prasidėjo, o moters organizmas nebegali natūraliai pastoti. Šis etapas paprastai prasideda apie 50-uosius gyvenimo metus, tačiau kai kurios moterys gali tai patirti gerokai anksčiau – iki 45 metų tai laikoma ankstyvaja menopauze, o iki 40 metų – priešlaikiniu kiaušidžių funkcijos nepakankamumu.
Gydytoja endokrinologė atkreipia dėmesį, kad ankstyvos menopauzės priežastys dažnai būna genetinės. Paveldimumas – svarbus veiksnys; svarbu žinoti, kada menopauzė prasidėjo artimoms moterims šeimoje. Be genetikos, ankstyvą menopauzę gali lemti ir autoimuninės ligos, tokios kaip autoimuninis tiroiditas, Adisono liga arba 1 tipo cukrinis diabetas. Taip pat menopauzė gali prasidėti anksčiau dėl gydymo poveikio, pavyzdžiui, chemoterapijos ar kiaušidžių pašalinimo operacijos, kai tai vadinama indukuota menopauze.
Be to, naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia gyvenimo būdo reikšmę menopauzės pradžiai. Labiausiai neigiamą poveikį daro rūkymas – rūkančioms moterims menopauzė dažnai ateina keleriais metais anksčiau nei nerūkančioms.
Ši informacija pabrėžia, kaip svarbu vengti žalingų įpročių ir rūpintis savimi jau ankstyvame amžiuje.
Kas vyksta moters organizme perimenopauzės ir menopauzės metu?
Artėjant menopauzei, estrogenų – ypatingai estradiolio – kiekis ženkliai sumažėja, o tai veikia beveik visas organizmo sistemas. Estradiolis dalyvauja medžiagų apykaitoje, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavime bei kaulų tvirtumo palaikyme. Jo stoka lemia organizmo mažesnį jautrumą insulinui, todėl padidėja prediabeto ir 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Be to, estrogenai turi apsaugines funkcijas širdies kraujagyslių sistemai – todėl iki menopauzės moterys serga širdies ligomis rečiau nei vyrai, tačiau po menopauzės rizika auga.
Kita svarbi problema – kaulų retėjimas, dėl kurio padidėja osteoporozės ir lūžių tikimybė. Kadangi šis procesas vyksta lėtai ir dažnai be aiškių simptomų, liga neretai diagnozuojama tik po kaulo lūžio. Todėl itin svarbu laiku įvertinti riziką, atlikti profilaktinius tyrimus, bei prireikus pradėti gydymą.
Pomenopauziniu laikotarpiu dažnai pasitaiko ir metaboliniai sutrikimai – antsvoris, nutukimas, II tipo diabetas, dislipidemija (cholesterolio pusiausvyros sutrikimai) bei aukštas kraujospūdis. Šie simptomai gali būti signalas apie endokrininės sistemos problemas, pavyzdžiui, antinksčių veiklos sutrikimus, todėl atsiradus tokiems požymiams svarbu pasitarti su endokrinologu.
Kada svarbu kreiptis į endokrinologą?
Menopauzės metu pasireiškiantys simptomai – menstruacijų sutrikimai, karščio bangos, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimai, nuotaikų svyravimai, svorio pokyčiai, miego sutrikimai, nuovargis ir sumažėjęs lytinis potraukis – dažnai moterims kelia nerimą ir gali būti klaidingai suvokiami kaip endokrininės ligos požymiai.
Endokrinologė pabrėžia, kad kai kurie su menopauze susiję simptomai gali būti panašūs į skydliaukės sutrikimų požymius. Pavyzdžiui, hipertirozė – skydliaukės perteklius – gali sukelti karščio bangas, širdies plakimus, prakaitavimą, miego sutrikimus ir nuotaikų svyravimus. Tuo tarpu hipotirozė – skydliaukės veiklos sumažėjimas – dažnai pasireiškia nuovargiu, svorio augimu, odos išsausėjimu, plaukų slinkimu ir depresija.
Siekiant tiksliai diagnozuoti simptomus, būtina atlikti išsamų paciento sveikatos vertinimą, įskaitant laboratorinius tyrimus. Endokrinologo konsultacija ypač rekomenduojama moterims, kurių menopauzė prasideda anksti arba kurioms anksčiau buvo diagnozuotos endokrininės ligos.
Gydytojos endokrinologės patarimai geresnei sveikatai menopauzės metu
Sveikos gyvensenos principai yra kertinis akmuo, siekiant geros savijautos perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu. Mitybos kokybė turi būti aukšta ir subalansuota, praturtinta antioksidantais, vitaminais, mineralais ir skaidulomis, daugiausia iš vaisių, daržovių bei pilno grūdo produktų. Pakankamas baltymų kiekis yra būtinas raumenų masei palaikyti. Rekomenduojama vengti perdirbtų maisto produktų, sočiųjų ir transriebalų, druskos bei pridėtinio cukraus perdozavimo. Omega-3 riebalų rūgštys, gaunamos iš riebios žuvies, linų sėmenų ar riešutų, prisideda prie širdies, kraujagyslių ir smegenų sveikatos palaikymo.
Reguliari fizinė veikla – tiek aerobinė, tiek jėgos pratimai – stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina medžiagų apykaitą ir raumenų būklę. Taip pat svarbu vengti žalingų įpročių: atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą, nes rūkančioms moterims menopauzė paprastai prasideda anksčiau.
Norint išvengti osteoporozės, būtina užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D suvartojimą bei palaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, sveika mityba ir nuolatinis fizinis aktyvumas turi tapti ne laikinu įpročiu, o nuolatine gyvenimo dalimi.
„Ecosh“ kompanijos vadovė Aistė Pranukevičienė papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad menopauzė yra laikotarpis, kai moterys patiria daugybę fizinių ir emocinių pokyčių, tačiau dauguma jų negauna tinkamos pagalbos. Sumažėjęs estrogenų kiekis ne tik sukelia klasikinę simptomatiką, kaip karščio bangas ar nuotaikų svyravimus, bet ir tiesiogiai veikia cholesterolio balansą bei širdies ir kraujagyslių sveikatą, didindamas riziką susirgti nutukimu, hipertenzija, cukriniu diabetu ir osteoporoze. Todėl būtina viešai kalbėti apie moterų sveikatos stiprinimą visapusiškai – tiek per medicininę priežiūrą, tiek per gyvenimo būdo korekcijas, siekiant palengvinti šį gyvenimo etapą ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę,“ – pabrėžia ji.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.