Finansiniai sukčiavimai Lietuvoje išlieka gausūs ir brangūs: tik per 2026 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuota 3 261 sukčiavimo situacija, kurioje bandyta išvilioti apie 10,8 mln. eurų. Nors finansų įstaigos sugebėjo sustabdyti apie 6,7 mln. eurų, gyventojų patirti nuostoliai vis tiek siekė apie 3,7 mln. eurų. Tokius duomenis pateikia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, o situaciją komentuoja centro komunikacijos vadovas Domantas Katelė.
Kokios schemos veikia šiandien?
Dažniausia atpažinta sukčiavimo forma yra suklastoti SMS arba el. laiškai (phishing) – šios priemonės sudaro apie 41 proc. atvejų. Rekordiškai dažnos yra ir avansiniai mokėjimai bei investiciniai sukčiavimai, o telefoniniai skambučiai neretai veikia kaip pirminis kontaktas, vėliau jungiantis kelis apgavystės kanalus. Ekspertai pastebi, kad sukčiai vis dažniau integruoja skirtingus kanalus – el. laiškus, SMS, skambučius ir klastotas interneto svetaines, kad sukurtų pasitikėjimą imituojant realias institucijas.
Kokias klaidas daro aukos?
Pagrindinė aukų daroma klaida – veikimas spaudimo sąlygomis. Sukčiai tyčiojasi iš skubos ir emocijų: jie sukelia stresą, baimę ar jausmą, jog laikas ribotas, kad žmogus priimtų sprendimą be patikrinimo. Dažniausiai pasitaikančios klaidos – prisijungimo duomenų atskleidimas, neinicijuotų operacijų patvirtinimas, nuorodų atidarymas, pinigų pervedimas į tariamai „saugias“ sąskaitas ir informacijos nepatikrinimas oficialiais kanalais.
Domantas Katelė pažymi, kad sukčiai tobulėja technologiškai ir psichologiškai: „Sukčiai laimi tada, kai žmogus skuba.“ Socialinė inžinerija, gebėjimas manipuliuoti pasitikėjimu ir emocijomis, išlieka pagrindinis jų įrankis.
Praktiniai patarimai ir veiksmai įtariant sukčiavimą
Jeigu kažkas telefonu ar internetu skubina priimti finansinį sprendimą – sustokite ir informaciją patikrinkite kitu kanalu.
Pirmas veiksmas – nutraukti kontaktą. Toliau: susisiekti su institucija tik per oficialius kontaktus, perskambinti artimiesiems į pažįstamą numerį, neatsakyti į siūlomas nuorodas ir neperduoti prisijungimo duomenų. Jei jau perduota informacija ar pinigai – būtina nedelsiant kreiptis į banką, prašyti sustabdyti operacijas, pakeisti slaptažodžius ir informuoti policiją.
Laikas čia lemia labai daug: greita banko reakcija gali sugrąžinti lėšas arba sustabdyti jų judėjimą.
Kam reikia skirti dėmesį?
Atpažinimo ženklai: reikalavimas veikti skubiai, prašymai atskleisti prisijungimų kodus, draudimas tartis su kitais, skambučiai ar žinutės, prisidengiančios banko ar teisėsaugos autoritetu. Investiciniuose pasiūlymuose verta nepasiduoti optimizmui: jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, tikėtina, jog taip ir yra.
Prevencija – ne tik technologijų klausimas, bet pirmiausia psichologinis: sulėtinti sprendimų priėmimą, pasitikrinti informacijos patikimumą ir kreiptis į oficialius šaltinius. Tokios paprastos taisyklės gali apsaugoti nuo didžiųjų nuostolių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.