– Miręs dantis – ką tai reiškia?
Miręs dantis yra toks, kurio viduje esantis nervinis ir kraujagyslinis audinys (pulpa) nekrozuoja: jis nebeatlieka maitinimo ir įnervacijos funkcijų. Danties viduje lieka po uždegimo suirusi, bakterijomis užkrėsta masė. Tai nėra tik vienkartinė problema – ilgainiui tokia infekcija gali paveikti aplinkinius audinius ir net viso organizmo būklę.
– Kodėl tas dantis „numiršta”?
Pulpos mirtis dažniausiai įvyksta dėl ilgai negydyto pulpito – uždegimo, kurį sukelia gilus ėduonis arba trauma. Kai uždegimas persistengia ir pulpa nebegali atsinaujinti, audiniai žūsta. Be to, traumos ar danties skilimai gali tiesiogiai pažeisti nervą ir sukelti jo nekrozę.
– Ar mirusį dantį reikia išrauti?
Ne visada. Daugeliu atvejų mirusį dantį galima išgelbėti atlikus kanalų valymą ir užpildymą. Specialiais instrumentais pašalinama nekrozinė masė, kanalai dezinfekuojami ir užplombuojami tinkama medžiaga. Tačiau yra atvejų, kai pašalinimas neišvengiamas. Galima išskirti kelias pagrindines priežastis:
1. Kai vainikinė danties dalis yra tiek stipriai pažeista ėduonies ar struktūriškai suardyta, jog po kanalų gydymo nebus galima kokybiškai atkurti vainiko — danties restauracijos neužtikrins ilgaamžiškumo.
2. Jei nekrozinis dantis ilgai negydomas, infekcija perkanalu migruoja už šaknies viršūnės ir sukelia viršūninį periodontitą: formuojasi pūliniai, cistos, tirpsta žandikaulio kaulas. Esant dideliems kaulinio audinio nuostoliams, dantį tenka šalinti.
3. Po traumų gali atsirasti šaknų įtrūkimai arba rezorbcijos (danties „tirpimas“), kai pats organizmas ar kita patologija pažeidžia dantį — tai taip pat lemia pašalinimą.
– Ar užkrės kiti dantys?
– Jei „numirė” vienas, nepradės ir kiti? Danties nervo mirtis nėra tiesiogiai užkrečiama nuo danties ant danties. Tačiau pagrindinė priežastis – negydytas ėduonis ir prasta burnos higiena – gali paveikti ir kitus dantis. Todėl vieno danties mirtis turėtų būti signalas peržiūrėti burnos priežiūros įpročius, dažniau lankytis pas odontologą ir užkirsti kelią panašiems pažeidimams kituose dantyse.
Vizualūs ir simptominiai požymiai
– Ar miręs dantis kaip nors pasikeičia vizualiai? Dažnai dantis patamsėja, įgauna pilkšvą atspalvį. Taip pat gali būti matoma didelė ertmė, vainikinės dalies ardymasis ar sienelių lūžinėjimai. Danties žūtį dažniausiai lydi prieš tai buvęs stiprus skausmas: užklupusį, naktį ar be aiškios priežasties besikartojantį skausmą reikėtų traktuoti rimtai ir nedelsti.
Systeminės rizikos ir diagnostika
– Ar reikia dėl to nerimauti? Miręs dantis gali būti ilgalaikis infekcijos židinys. Per kraują mikroorganizmai gali išnešioti toksinus ir bakterijas, kurios veikia kitas sistemas: nuo žandikaulio kaulo ir sinuso uždegimų iki galimų sąsajų su širdies endokarditu ar autoimuninėmis ligomis. Todėl laiku atliktas gydymas mažina sisteminę riziką.
– Kaip odontologai tai atpažįsta, o ar patys žmonės gali atpažinti? Žmonės dažniausiai pastebi stiprų, savaiminį skausmą, vėliau mažėjantį po gydymo arba analgetikų vartojimo, po kurio dantis „prisigeria“ ir nebereaguoja į šaltį. Odontologai atlieka išsamią anamnezę, šalčio ir perkusijos testus bei rentgeno tyrimus, kurie patvirtina nervo pažeidimą ir parodo kaulinio audinio būklę.
Prevencijos priemonės yra paprastos: reguliari burnos higiena, kasmetinės patikros, laiku gydomas ėduonis ir iškart sprendžiamos traumos pasekmės. Tokiu būdu dauguma dantų problemų sprendžiamos ankstyvoje stadijoje, išvengiant rimtų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.