Visuomenėje dažnai kyla prieštaringų nuomonių apie saulės poveikį ir apsaugą nuo jo. Nors saulė turi teigiamą poveikį – skatina vitamino D gamybą ir gerina nuotaiką – medicinos specialistai nuolat primena, kad laisvas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose didina odos pažeidimų ir vėžio riziką. Pasak skubiosios medicinos gydytojo Andriaus Černausko, apsaugos priemonės atlieka svarbų vaidmenį siekiant sumažinti šią riziką.
Kremo tipai ir saugumo klausimai
Yra dviejų pagrindinių tipų apsauginiai kremai – cheminiai ir mineraliniai. Cheminiai filtrai sugeria ultravioletinius spindulius ir paverčia juos šiluma; jie įsigeria į odą ir paprastai nepalieka baltų žymių. Mineraliniai produktai, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra cinko oksidas arba titano dioksidas, veikia kaip mažyčiai veidrodžiai ir atspindi spindulius nuo odos paviršiaus, tačiau storas sluoksnis gali palikti baltą atspalvį.
„Kitaip tariant, šios medžiagos vis dar tiriamos. Bet šiuo metu dermatologų ir visuomenės sveikatos organizacijų rekomendacijos išlieka tos pačios – naudoti apsaugą nuo saulės saugiau, nei jos nenaudoti”, – teigia A. Černauskas. Tyrimai rodo, kad tam tikrų medžiagų pėdsakai gali patekti į kraujotaką, tačiau nėra patikimų įrodymų, kad įprastos naudojimo dozės keltų reikšmingą riziką.
UVA, UVB ir SPF praktikoje
Saulės spinduliavimas nėra vienalytis. „UVB spinduliai dažniausiai nudegina odą. Tai klasikinė situacija, kai vakare po dienos paplūdimyje pečiai tampa raudoni kaip pomidorai, o prisilietus atrodo, kad juos pabarstė aitriosiomis paprikomis. UVA spinduliai veikia šiek tiek klastingiau. Jie prasiskverbia giliau į odą, skatina senėjimą, raukšlių formavimąsi, taip pat gali prisidėti prie odos vėžio vystymosi”, – aiškina gydytojas.
Dermatologai rekomenduoja rinktis plataus spektro apsaugą – nuo UVA ir UVB. SPF (saulės apsaugos faktorius) teorijoje nurodo, kiek ilgiau žmogus gali būti saulėje nenudegęs, tačiau praktikoje svarbu tepti pakankamą kiekį kremo ir kartoti tepimą kas maždaug dvi valandas arba po maudynių.
Aplinkos ir vaikų apsauga
Be individualios sveikatos, svarbu atkreipti dėmesį ir į aplinką: kasmet į jūras patenka tūkstančiai tonų kremų, kurių kai kurios sudedamosios dalys gali pakenkti koralams ir jūrų ekosistemoms. Dėl to kai kuriose šalyse ribojami tam tikri filtrai, o žmonės renkasi mineralinius kremus kaip labiau draugišką alternatyvą.
„Tyrimai rodo, kad stiprūs saulės nudegimai vaikystėje gali padidinti melanomos riziką ateityje. Todėl vaikams rekomenduojama kepurė, marškinėliai, pavėsis ir kremas su SPF 30 ar 50″, – pabrėžia A. Černauskas. Prevencija paprastai yra paprasta: mažiau nudegimų, daugiau apsaugos ir dėmesio atviroms vietoms.
Bendra rekomendacija
„Saikas yra geriausias sveikatos vedlys”, – primena gydytojas. Tai reiškia, kad visiškas saulės vengimas nereikalingas, tačiau būtina pastebėti ilgo buvimo saulėje situacijas ir adekvačiai pasirūpinti apsauga. Jei kyla abejonių dėl cheminių filtrų, verta rinktis mineralinius kremus; visada svarbu saugoti vaikus ir jautrią odą bei reguliariai tikrinti apgamus ir bet kokius odos pakitimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.