Klaipėdietės Jelenos istorija atkreipė dėmesį į sisteminę spragą: po mažamečio vaiko traumos moteris bandė gauti nedarbingumo pažymą vaiko slaugai, tačiau sužinojo, kad ligos išmoka bus mokama tik dvi savaites. Tai sukėlė rimtų klausimų apie šeimos pajamų ir priežiūros suderinamumą bei apie tai, ar teisės aktai atitinka kasdienes tėvų realijas.
„Mano vaikui lūžo raktikaulis. Norėjau pasiimti biuletenį jam prižiūrėti ir sužinojau, kad biuletenį galiu imti tik dviem savaitėms. Mano vaikui mažiau nei dveji metai, aš jo vieno palikti negaliu. Per dvi savaites lūžis tikrai nesugis, ką man daryti po to? Samdyti auklę? Neiti į darbą? Iš ko tada reikės gyventi?“, – stebėjosi Jelena.
Ką numato teisės aktai?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsakyme paaiškinta, kad ligos išmokos trukmė nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Ministerijos citata išsamiai paaiškina galiojančias normas:
„Nepriklausomai nuo to, kiek truks gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka galės būti mokama nustatytą laiką – ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, jei slaugomi vyresni nei 14 metų vaikai, ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugomi sergantys vaikai iki 14 metų.
Tačiau jei vaikas iki 7 metų serga tokiomis ligomis, dėl kurių būtinas slaugymas stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, sudaryta galimybė ligos išmoką gauti 120 dienų per kalendorinius metus.
Ligos išmoka yra mokama ir šeimos nario (vaiko, sutuoktinio, tėvų) slaugai. Pažymime, jog laikas, reikalingas sergančiam vaikui slaugyti ar prižiūrėti nėra ribojamas, tačiau ligos išmoka mokama tiek, kiek numatyta įstatyme“, – teigiama ministerijos atsakyme „Vakarų ekspresui”.
Be to, atsižvelgiant į ypatingas situacijas, nuo 2018 m. kai kurių ypač sunkių atvejų terminai buvo pailginti – ligos išmoka gali būti mokama iki 364 arba 180 kalendorinių dienų, o pasibaigus šiems terminams – ne daugiau kaip 120 dienų per metus pagal nustatytas sąlygas.
Praktinės pasekmės ir galimi sprendimai
Tokie teisės aktų reglamentai palieka daug tėvų vienoje dilemmoje: prižiūrėti vaiką ir prarasti pajamas arba samdyti pagalbą, kuri dažnai yra brangi arba nepasiekiama. „Man čia trūksta logikos. Taip, gal aš turiu kam palikti vaiką ar galiu pasisamdyti auklę, tačiau aš galvoju ne tik apie save – ne visi gali sau tai leisti. O jeigu prižiūri vaiką ilgiau, tai žmonės negali dirbti ir neturės pajamų“, – pykčio neslėpė Jelena.
Ministerija siūlo sprendimus: artimųjų įtraukimas (nuo 2018 m. seneliai, kurie dirba ir yra draudžiami ligos draudimu, gali gauti išmoką anūkų slaugai), lankstus darbo grafikas, darbas iš namų ar atostogų naudojimas. Tačiau šie variantai neprivalo atitikti visų šeimų poreikių.
„Turėtų būti papildomas dėmesys. Turi būti peržvelgti išmokų terminai ir įkainiai, nes dabar kyla abejonių, ar įstatymus ruošia kompetentingi specialistai“, – apmaudą liejo klaipėdietė.
Rekomendacija tėvams: išsiaiškinti savo teises Valstybinio socialinio draudimo fondo srityje, aptarti galimus kolektyvinius arba individualius sprendimus su darbdaviu, fiksuoti gydytojo rekomendacijas ir, jei reikia, kreiptis skundu ar prašymu dėl išmokų pratęsimo. Ilgalaikėje perspektyvoje reikalingas diskusijas skatinantis viešasis debatas apie socialinės apsaugos ir darbo bei šeimos politikos suderinamumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.