Artėjant 2026 metų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, susisiekimo ministras Juras Taminskas praneša apie intensyvias diskusijas su dviratininkų bendruomene, siekiant rasti kompromisus, kurie užtikrintų saugumą keliuose tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams bei pėstiesiems. Pagrindinės svarstomos permainos apima galimybę leisti kirsti ištisinę liniją lenkiant lėtą dviratininką, taip pat dviratininkų judėjimą žvyruotais kelkraščiais.
Saugumo garantijos kertant ištisinę liniją lenkiant dviratininkus
Ministerijos atstovų įsitikinimu, pagrindinė problema yra užtikrinti saugų atstumą tarp transporto priemonių ir dviratininkų. Dabartinė taisyklė, draudžianti kirsti ištisinę liniją lenkiant dviratininkus, kai jie važiuoja lėčiau nei 30 km/val., yra kritikuojama dviratininkų bendruomenės, kuri siūlo ją panaikinti arba bent išplėsti išimtis. Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Eduardas Kriščiūnas pabrėžia, kad tokia praktika gali paskatinti pavojingas situacijas, kai vairuotojai yra priversti lenkti nepakankamu atstumu, nes ištisinė linija draudžia juridinį pravažiavimą, tačiau realybėje tai yra būtina dėl saugumo priežasčių.
Šio siūlymo esmė – suderinti taisykles, kad lenkimo draudimai pagal kelio ženklus ir ištisinę liniją būtų vienodi, leidžiant lenkti lėtus dviratininkus greičiu, kuris atitiktų saugumo reikalavimus. Taip pat svarbu, kad šalia teisių būtų aiškiai apibrėžtos tiek dviratininkų, tiek vairuotojų pareigos, užtikrinant drausmę ir pagarbą keliuose.
Diskusijos dėl dviratininkų judėjimo žvyruotais kelkraščiais ir mikromobilumo priemonių reguliavimo
Be klausimo dėl ištisinės linijos kirtimo, ministras atkreipė dėmesį į kitą aktualią problemą – dviratininkų galimybę važiuoti žvyruotais kelkraščiais. Pagal esamas taisykles, dviratininkams važiuoti žvyro danga draudžiama, jei kelkraštis yra žvyruotas, nors daugelis dviratininkų tai laiko saugia alternatyva važiuojamajai daliai, ypač intensyvaus eismo sąlygomis. Užtikrinant dviračių ir kitų eismo dalyvių saugumą, ministerija siekia rasti sprendimus, kurie teisėtai leistų dviratininkams judėti ir žvyruotu kelkraščiu, neperstumdant jų į pavojingą važiuojamosios dalies dalį.
Taip pat tikslinga atkreipti dėmesį į vis sparčiau populiarėjančias mikromobilumo priemones, ypač elektrinius paspirtukus, kurie dažnai kelia diskomfortą tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams dėl didelio greičio ir judėjimo viešosiose erdvėse tvarkos stokos. Susisiekimo ministerija planuoja artimiausiu metu svarstyti ir konkrečius įstatymų pakeitimus, skirtus mikromobilumo priemonių srautų reguliavimui ir saugumo didinimui.
Policijos ir sporto bendruomenės nuomonės
Policijos departamento atstovas Vytautas Grašys pabrėžė, kad nors turimų duomenų apie eismo įvykius su dviratininkais nėra tikslių, taisyklės šiuo metu yra tinkamos ir pakoregavus kelis aspektus būtų galima pasiekti maksimalų saugumą visiems eismo dalyviams. Jis ragina eismo dalyvius rodyti pagarbą vienas kitam ir mokėti bendradarbiauti kelyje.
Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidentas Jonas Pivoriūnas taip pat palaiko vykstančias diskusijas ir pabrėžia, kad būtina kuo greičiau susitarti dėl bendrų taisyklių, kurios užtikrintų minimalų konfliktų kelyje skaičių ir dviratininkams suteiktų aiškias saugumo garantijas.
Įvertinimas ir tolimesni žingsniai
Šiuo metu svarstomi KET pakeitimai ir diskusijos su dviratininkų bendruomene nėra galutiniai, o Susisiekimo ministerija žada tęsti dialogą siekiant kompromisų. Šios permainos yra svarbus žingsnis gerinant eismo kultūrą ir saugumo sąlygas Lietuvos keliuose, ypatingai atsižvelgiant į augantį dviratininkų skaičių ir mikromobilumo priemonių plėtrą.
Galutiniai sprendimai dar bus derinami, tačiau jau dabar akivaizdu, kad kelių eismo reguliavimas turi būti suderintas su realiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į visų eismo dalyvių interesus ir saugumą.