Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valstybė turi galimybę ir pareigą remti šalies verslą, kai kyla energijos ir degalų kainos. Tačiau jis pabrėžia, jog sprendimas mažinti degalų akcizą nėra be pasekmių – tai reikštų reikšmingus biudžeto pajamų praradimus, todėl tokio žingsnio reikėtų imtis tik esant tikrai kritinei situacijai.
Siūlomas elektros kainos kreditas didesnėms įmonėms
G. Nausėda sakė: „Be abejo, Lietuva ir gali, ir privalo padėti savo verslui. Mes registruojame labai svarbią įstatymo nuostatą dėl galimo elektros energijos kainos kredito didesnėms pramonės įmonėms, kurios šiandien patiria didžiulę konkurenciją tarptautinėje rinkoje“. Siūlymas numato Vyriausybei suteikti verslui galimybę laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainą, o šią nepriemoką įmonės turėtų grąžinti iki 2038 metų.
Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad mokėjimai už suvartojamą elektrą būtų atidedami penkeriems metams, o grąžinimo terminas – iki septynerių metų nuo atidėjimo pabaigos. Prezidento teigimu, toks mechanizmas leistų didesnėms pramonės įmonėms elektros kainą sumažinti beveik trečdaliu: sprendimas orientuotas į didelės energijos sąnaudas turinčius sektorius, siekiant išsaugoti konkurencingumą ir darbo vietas.
„Labai tikiuosi, kad Seimas šiam pasiūlymui pritars“, – aiškino prezidentas.
Degalų akcizas: kada verta mažinti?
Kalbėdamas apie degalų kainas, G. Nausėda priminė, kad parlamentui yra pateiktas ir siūlymas nustatyti maksimalias degalų kainas. Vis dėlto dėl akcizo mažinimo jis ragina vertinti poveikį valstybės finansams ir elgtis atsakingai: „Šiandien turime labai aiškiai apsispręsti, kadangi degalų akcizo sumažinimas lemtų ženklius biudžeto pajamų netekimus. Galime tą daryti, privalome tą daryti, jeigu situacija tikrai taps tokia kritinė, kad matysime, jog tai yra vienintelis likęs žingsnis. Supraskime, kad visa tai kainuoja“.
Kaip galimas kriterijus minėta vidutinė dyzelino kaina 2,20 euro už litrą: Lietuvos energetikos agentūra rekomenduoja laikinai mažinti akcizą, jeigu vidutinė mažmeninė dyzelino kaina pasieks arba viršys šią ribą ir tokia situacija išsilaikys bent penkias darbo dienas iš eilės.
Energetikos ministerija planuoja įstatyme įtvirtinti mechanizmą, leidžiantį reaguoti į „išskirtines ir pakankamai ilgai trunkančias“ rinkos perturbacijas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra nurodęs papildomą kriterijų: Vyriausybė galėtų svarstyti priemones, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį. Tokie kriterijai siekia suderinti greitą reagavimą su fiskaline atsakomybe.
Politikos formuotojams teks subalansuoti trumpalaikę pagalbą vartotojams ir verslui bei ilgalaikius biudžeto įsipareigojimus. Alternatyvos – tikslinės kompensacijos, kuro kortelės sunkiasvorėms įmonėms ar laikinai mažinamas PVM tam tikroms grupėms – gali padėti sumažinti socialinę naštą be didelio fiskalinio smūgio.
