Rūkymas – viena iš didžiausių pasaulio sveikatos problemų, daugelio žmonių gyvenimą apsunkinanti priklausomybė. Nepavyksta atsisakyti šio žalingo įpročio? Psichologų teigimu, atsakymų vertėtų ieškoti dar vaikystėje. Vaikystės patirtos traumos, psichologinės įtampos ir nepriimti išgyvenimai gali lemti tai, kad jaunas žmogus ieško būdų tapti greičiau suaugusiu, o rūkymas tampa viena iš priemonių tai pasiekti. Tokia priklausomybė vėliau neleidžia lengvai atsikratyti žalingo įpročio.
Kas nutinka nusprendus mesti rūkyti?
Tarp specialistų vyrauja nuomonė, kad staigus ilgamečio rūkymo įpročio atsisakymas gali būti pavojingas ir organizmui sukelti nemenką stresą. Dažnai besistengiantiems mesti įprotį kyla vidiniai konfliktai, todėl rūkaliai neretai pradeda ieškoti alternatyvų – nuo sporto iki padidintos kavos vartojimo. Tačiau toks priklausomybės pakeitimas vienu kitu elgesiu neatneša tikro sprendimo, nes vidinės problemos lieka neišspręstos, o naujas elgesys tampa tik nauja priklausomybe.
Klinikinės toksikologijos gydytoja Jūratė Margerienė atkreipia dėmesį, kad staigus rūkymo atsisakymas gali sukelti tiek fizinės, tiek psichologinės abstinencijos simptomus. Šie simptomai yra labai įvairūs: nuo nuovargio, prakaitavimo, seilėtekio, kraujospūdžio svyravimų iki nemigos, dirglumo ir nerimo. Ypač sunku įveikti įprotį, kai žmogus nebėra įpratęs kasdien daryti trumpų „rūkymo pertraukėlių“. Papildomai gali padidėti apetitas, kas dažnai sukelia papildomų nerimą ir diskomfortą.
Alternatyvos ir pagalba metant rūkyti
Specialistai vis dažniau akcentuoja, kad vien tik griežtas draudimas ar noras mesti rūkyti be alternatyvų nėra efektyvus. Vienas iš sprendimų – pakaitinės nikotino priemonės, kurios mažina žalingas chemines medžiagas, patekančias į organizmą per tradicines cigaretes. Toks metodas ne tik mažina plaučių ir kvėpavimo takų žalą, bet ir leidžia palaipsniui atprasti nuo tabako gaminių. Nors ši terapija nėra visiškai be rizikos, ji yra saugesnė nei nuolatinis rūkymas.
Nepamirština ir individualių skirtumų svarba. Ne visi žmonės vienodai linkę į priklausomybes. Gydytoja Margerienė pabrėžia, kad genetikos faktorius, šeimos aplinka, ankstyvas rūkymo pradėjimas bei kitos priklausomybės jau vaikystėje ar paauglystėje ženkliai padidina riziką tapti priklausomu asmeniu. Be to, ankstyvas priklausomybės atsiradimas didina tikimybę pereiti prie kitų medžiagų vartojimo, pvz., kanapių.
Kaip palengvinti atsisakymo proceso iššūkius
Metus rūkyti, žmogus susiduria su iššūkiais, kuriuos įveikti padeda tiek fizinė, tiek emocinė parama. Jūratė Margerienė pataria keisti elgesio stereotipus: pašalinti ar išvalyti vietas, kuriose buvo įprasta rūkyti, pavyzdžiui, automobilį ar balkoną. Svarbu pakeisti ir įpročius – rytinės kavos gėrimo laiką ar vietą, o įprastą rūkymo pertraukėlę pakeisti pasivaikščiojimu, sportu ar kita mėgstama veikla, tokia kaip piešimas, šokiai ar rankdarbiai. Šios priemonės padeda ne tik atitraukti mintis nuo cigaretės, bet ir pakelti nuotaiką bei sumažinti potraukį rūkyti.
Jeigu nepavyksta vienam įveikti priklausomybės, rekomenduojama kreiptis į gydytojus ar psichologus, kurie gali nustatyti priklausomybės priežastis ir pasiūlyti individualias gydymo programas ar medikamentus. Toks kompleksinis požiūris leidžia efektyviau išsilaisvinti iš rūkymo pinklių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.