Pasaulio visuomenė sunerimo dėl įvykių kruiziniame laive „MV Hondius“, kuris dėl įtariamo hantaviruso protrūkio buvo karantinuotas prie Žaliojo Kyšulio. Ši situacija sulaukė didelio tarptautinio dėmesio po to, kai pranešta apie trijų keleivių mirtį. Visgi, ką iš tiesų reiškia ši grėsmė, kokie viruso pavojai ir ar verta baimintis dėl galimos pandemijos – aiškina mokslininkai ir sveikatos ekspertai.
Hantavirusai – tai virusų grupė, kurių kamienai gali ženkliai skirtis tiek pagal geografinę paskirtį, tiek pagal pavojingumą žmogui. Kaip komentuoja gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, konkrečiai tas hantavirusas, dėl kurio protrūkio kilo incidentas „MV Hondius“ laive, yra būdingas Pietų Amerikos regionui – Čilei ir Argentinai. Svarbu pabrėžti, kad šie virusai perduodami žmonėms per gyvūnų, dažniausiai graužikų, išmatas ar šlapimą. Tai rodo, jog užsikrėtimas dažnai įvyksta kontakto su aplinka metu, kurią užteršė užsikrėtę graužikai.
„Virusas yra zoonotinis, tai yra – perduodamas iš gyvūno žmogui. Europos šalyse, įskaitant Lietuvą, nėra tokių pavojingų kamienų, nes trūksta specifinių viruso rezervuarų – laukinių graužikų“, – paaiškina profesorė. Dėl to šis protrūkis laive greičiausiai susijęs su ankstesniu kelionės maršrutu, kuriuo trys aukos keliavo, aplankydami Pietų Amerikos šalis. Pasak jos, vyresnio amžiaus žmonių organizmas yra labiau pažeidžiamas, todėl rizika susirgti ir mirti nuo tokio viruso didėja.
Hantaviruso pavojai ir plitimo ypatumai
Andų hantavirusas, kuris buvo identifikuotas pacientams iš „MV Hondius“ kruizinio laivo, pasižymi dideliu mirštamumu – apie 40 proc., ir rimtomis klinikinėmis komplikacijomis, tokiomis kaip hemoraginis plaučių sindromas. Tai yra pavojinga būklė, pasižyminti kraujavimu iš plaučių, ir reikalaujanti skubių medicininių intervencijų. Tiesa, viruso plitimo mechanizmas yra specifinis: nors užsikrėtimas gali vykti iš žmogaus žmogui, tai reikalauja itin artimo kontakto ir nėra paplitęs kaip, pavyzdžiui, COVID-19 atveju.
PSO ekspertai, vertindami šią situaciją, pabrėžia, kad tai nėra signalas apie panašią pandemiją kaip COVID-19, nes viruso perdavimo iš žmogaus žmogui mechanizmas yra ribotas ir nėra intensyvus. Remiantis stebėjimais Pietų Amerikoje, kur Andų virusas yra endeminis, per metus užregistruojama apie šimtą atvejų, todėl tai nėra plačiai paplitusi infekcija.
Ką svarbu žinoti keliaujantiems?
Profesorė Žvirblienė atkreipia dėmesį, jog keliaujant į regionus, kur endemiškai užfiksuoti hantaviruso atvejai, reikia vengti kontakto su laukiniais graužikais ir jų išskyromis. Tai reiškia tinkamai laikytis higienos, nepalikti maisto likučių atviruose plotuose ir vengti vietų, kur gyvūnai gali būti aktyvūs. Keliautojai turėtų žinoti, kad imuninė sistema nėra pasirengusi kovoti su tokiais virusais, todėl profilaktika yra svarbiausia apsaugos priemonė.
Be to, svarbu pažymėti, kad Europoje egzistuoja ir kitų hantaviruso kamienų, kurie sukelia kitokius klinikinius simptomus, dažniausiai susijusius su inkstų pažeidimu, tačiau jie nėra tokie pavojingi kaip pietų Amerikos kamienai.
Tarptautinė reakcija ir eiga
Incidento metu iš laivo buvo evakuoti keli užsikrėtę įgulos nariai ir keleiviai. Laivas pajudėjo į Kanarų salas, kur planuojama pratęsti tyrimus ir suteikti reikiamą medicinos pagalbą. Tarptautinės sveikatos organizacijos ir atsakingos institucijos aktyviai stebi situaciją ir atlieka epidemiologinius tyrimus, siekdamos išvengti tolesnio protrūkio.
Apibendrinant, nors hantaviruso protrūkis laive „MV Hondius“ kelia susirūpinimą dėl kelių mirčių, mokslininkai ramina, kad šio viruso plitimo dinamika ir mechanizmai ženkliai skiriasi nuo COVID-19. Rizika pasaulinei pandemijai šiuo metu vertinama kaip maža.
Visgi, situacija primena apie nuolatinę būtinybę būti budriems ir atidžiai vertinti rizikas, ypač keliaujant į skirtingas pasaulio vietas, kur gali būti užfiksuoti specifiniai virusai. Atsakingas elgesys ir tinkama apsauga yra geriausias būdas apsisaugoti nuo šių pavojingų ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.