Netaisyklingas vaikų sąkandis nėra tik estetinis trūkumas: tai kompleksinė problema, galinti turėti tiek fizinių, tiek psichologinių pasekmių. Daugelis tėvų linkę nuolaidžiauti pirmiesiems kreiviems dantims ar žandikaulio netolygumams, manydami, kad viskas išsistys savaime. Tačiau specialistai ragina neslopinti dėmesio – anksti atpažintos anomalijos gydomos lengviau ir efektyviau.
Kodėl svarbu anksti kreiptis pas ortodontą?
Ortodontai rekomenduoja pirmą vizitą apie septintuosius–aštuntuosius vaiko gyvenimo metus. „Pirmojo vaiko apsilankymo pas ortodontą metu būna vertinamas nuolatinių dantų užuomazgų skaičius, jų padėtis, dantų kaitos eiga, žandikaulių vystymasis, sąkandžio būklė, suplanuojamas reikalingas ortodontinis gydymas. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti ortodontines problemas, kai dar vyksta žandikaulių ir dantų augimas, gydymas būna lengvesnis, efektyvesnis, trumpesnis bei padeda išvengti sudėtingo ortodontinio gydymo ateity“, – tvirtina J. Sutkus. Ankstyva diagnostika leidžia panaudoti augimo potencialą ir dažnai išvengti sudėtingų ortopedinių intervencijų vėliau.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Netaisyklingam sąkandžiui įtakos gali turėti genetika, kvėpavimas per burną, žalingi įpročiai, tokie kaip piršto čiulpimas ar per ilgas čiulptuko naudojimas. „Netaisyklingam sąkandžiui įtakos gali turėti genetika – jis gali būti paveldimas iš kartos į kartą. Jį nulemti gali ir tam tikri įpročiai: piršto čiulpimas, netaisyklinga liežuvio padėtis, per ilgas čiulptuko naudojimas. Normalų žandikaulių vystymąsi gali trikdyti ir kvėpavimas per burną. Netaisyklingo sąkandžio formavimąsi kartais nulemia ir per anksti iškritę ar pašalinti pieniniai dantys, dėl ko ima trūkti vietos nuolatiniams. Žinoma, pasitaiko ir įvairių traumų ar vėžinių susirgimų, kurie taip pat gali nulemti šiuos dalykus“, – pasakoja ortodontas.
Ką gali sukelti uždelstas gydymas?
Negydomos ortodontinės anomalijos gali privesti prie patologinio dantų dėvėjimosi, periodonto audinių pažeidimų ir net smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų, kurie pasireiškia skausmu ar traškesiu.
„Vaikystėje negydomos ortodontinės anomalijos gali padaryti tiek fizinę, tiek psichologinę žalą. Anksti neišgydyti fiziniai reiškiniai – dantų padėties anomalijos, netaisyklingas sąkandis gali lemti patologinį dantų dėvėjimąsi, periodonto audinių pažeidimus ar net smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, galvos skausmus. Vėliau ortodontinis gydymas gali būti taikomas ir suaugusiesiems, tačiau jis dažnai tampa sunkesnis, ilgesnis, brangesnis, o visiška korekcija kartais būna net ir neįmanoma. Ką jau bekalbėti apie psichologinę žalą, kuri atsiranda dėl patyčių, turint ortodontinių anomalijų. Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi apskritai yra sunkiai įvertinami ir pataisomi”, – perspėja ortodontas.
Požymiai, rodantys gydymo būtinybę
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į kramtymo sunkumus, ankstyvą pieninių dantų netekimą, dantų susigrūdimą ar akivaizdų kreivumą. „Požymis, kurį tėvai pastebi pirmiausia, tai yra dantų susigrūdimas ar jų kreivumas. Taip pat aiškiai pastebimos ir sąkandžio problemos. Esant kryžminiam sąkandžiui, apatiniai dantys perdengia viršutinius. Kai sąkandis yra pernelyg gilus – priekiniai viršutiniai dantys uždengia didžiąją dalį apatinių priekinių dantų. Na, o jeigu sąkandis yra atviras, dantys nekontaktuoja tarpusavyje, pastebimas padidėjęs tarpas tarp viršutinių ir apatinių dantų juos visiškai sukandus. Ortodontinio gydymo reikalingumą gali išduoti ir kvėpavimas per burną, kalbos problemos, smilkininio apatinio žandikaulio skausmas ar traškesys bei veido asimetrija”, – tvirtina ortodontas.
Gydymo būdai ir priežiūra
Vaikystėje taikomi metodai dažnai būna paprastesni: nuo įpročių korekcijos ir miofunkcinės terapijos iki išimamų ar fiksuotų ortodontinių aparatų. „Pradedant nuo žalingų įpročių šalinimo, miofunkcinės terapijos, tęsiant išimamais ortodontiniais aparatais ir baigiant fiksuotais ortodontiniais aparatais. Dažnai aparatai ir metodai yra paprastesni lyginant su taikomais suaugusiems, tačiau yra situacijų, kurios reikalauja ir suaugusiųjų gydyme dominuojančių breketų ar kapų”, – apie gydymo metodus pasakoja specialistas. Po gydymo svarbu kruopšti priežiūra: dantis ir aparatus valyti maždaug tris kartus per dieną, reguliariai naudoti tarpdančių siūlą, specialius šepetukus ir skalavimo skysčius bei atlikti profesionalią burnos higieną kas 4–6 mėnesius.
Atsakingas požiūris į vaikų dantų sveikatą ir ankstyva konsultacija su ortodontu gali išvengti rimtų sveikatos problemų bei užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.