Skydliaukės sutrikimai dažnai prasideda nepastebimai, o jų simptomai – dviprasmiški: nuovargis, svorio pokyčiai, plaukų plonėjimas, nago lūžinėjimas ar nerimas. Dėl to pacientai ilgai nežino, kas iš tiesų vyksta, o liga gali progresuoti. Studijoje Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja endokrinologė Modesta Petravičiūtė ragino vyresnius nei 40 metų žmones atkreipti ypatingą dėmesį į savo savijautą ir pasitikrinti, jei požymiai išlieka.
Kas yra skydliaukė ir kodėl ji svarbi?
Skydliaukė – tai kakle esanti liauka, gaminanti trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4), hormonai, reguliuojantys medžiagų apykaitą ir daugelį organizmo funkcijų. Net mažas hormonų disbalansas gali paveikti energijos lygį, širdies ritmą, temperatūros pojūtį ir psichologinę būklę. Kaip tai glaustai apibūdina gydytoja: „Jei labai trumpai reikėtų papasakoti, ką daro hormonai, atsakyčiau, kad jie palaiko mūsų gyvybę. Be jų mes negalėtume funkcionuoti. Vieni hormonai reguliuoja mūsų medžiagų apykaitą, kiti veikia streso metu. Sutrikimai, kuriuos lemia hormonų pokyčiai, taip pat yra labai svarbūs. Šiuos sutrikimus, jei jie atsiras, po kurio laiko žmogus vis tiek pajaus“, – kalbėjo endokrinologė.
Dažniausi simptomai ir kada kreiptis
Skydliaukės funkcija gali būti per daug aktyvi (hipertiroidizmas) arba nepakankama (hipotiroidizmas). Hipertiroidizmo atveju dažni simptomai – svorio kritimas, padidėjęs širdies ritmas, stiprus prakaitavimas, dusulys, menstruacijų sutrikimai. Hipotiroidizmas pasireiškia lėta medžiagų apykaita: augantis svoris, šalto netoleravimas, sulėtėjęs širdies ritmas, vidurių užkietėjimas, nuotaikos sutrikimai. Kaip pažymi gydytoja: „Ir atvirkščiai, sumažėjus hormonų gamybai, medžiagų apykaita lėtėja. Tada auga svoris, žmogus netoleruoja šalčio, širdis plaka lėčiau, gali užkietėti viduriai, menstruacijos būna gausios, bet lėtos. Kartais pacientai gyvena su skydliaukės liga daug metų ir be gydymo, jiems jo nereikia, nes funkcija nėra sutrikusi“, – sakė gydytoja.
Priežastys, diagnostika ir gydymas
Dažniausia skydliaukės silpnumo priežastis – lėtinis autoimuninis tiroiditas, kurį sukelia antikūnai. Gydytoja primena, kad genetika ir kitų autoimuninių ligų buvimas didina riziką: „Tam įtaką daro genetika, be to, šia liga labiau serga moterys bei vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat riziką padidina kitos, jau turimos autoimuninės ligos. Ypatingos prevencijos nėra, nebent galime padaryti viską, kas mūsų rankose, jog būtume tikri, kad prie šios ligos savo veiksmais neprisidėjome. Tad galime vengti nesveiko gyvenimo būdo, rūkymo, kuris kenkia skydliaukei, didelio streso“, – sakė M. Petravičiūtė.
Diagnozei nustatyti naudojami kraujo tyrimai (TSH, T3, T4, antikūnų nustatymas) ir echoskopija. Gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo: hipotiroidizmui taikoma pakaitinė terapija tiroksinu, o hipertiroidizmui – medikamentai, radioaktyvus jodas arba chirurgija. Kaip pasakė gydytoja: „Kai nustatome, kad pacientas turi sumažėjusią hormonų koncentraciją, skiriame pakaitinę hormonų terapiją. Ji paprasta – žmogui reikia gerti tiroksiną tablečių pavidalu, jo sveikata gerėja. Deja, tai nėra pagydoma liga, nors gali atsitikti taip, kad skydliaukės funkcija vienu metu gali tiesiog susitvarkyti pati ir tiroksino nebereikės”, – pasakojo endokrinologė.
Prevencija ir kada nerimauti
Nors visiškai išvengti ligos ne visada įmanoma, sveikas gyvenimo būdas, rūkymo vengimas ir streso mažinimas sumažina riziką ir pagerina gydymo rezultatus. Svarbu pasitikrinti, jei simptomai išlieka ar blogėja, ypač jei šeimoje yra buvę skydliaukės problemų. Ankstyva diagnostika leidžia kontroliuoti ligą ir išvengti sunkiausių komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.