Tabako rūkymas, nors ir pripažįstamas kaip žalingas įprotis, daugybės rūkalių vis dar nenustoja traukti. Šis žalingas įprotis dažnai prasideda nuo vienos nekaltos cigaretės, tačiau vėliau jis tampa priklausomybe, kuri ne tik blogina žmogaus sveikatą, bet ir paveikia jo psichologinę būseną. Gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė atkreipia dėmesį į vieną ypač svarbią mąstymo klaidą, būdingą daugeliui rūkalių, kuri trukdo jiems atsisakyti šio įpročio.
Rūko ne dėl malonumo, o dėl priklausomybės nuo nikotino
„Svarbu įsisąmoninti, kad nuo nikotino priklausomi žmonės rūko ne tam, kad jaustųsi gerai, o tam, kad nesijaustų blogai“, – teigia psichoterapeutė. Nikotinas sukelia tiek psichologinę, tiek fiziologinę priklausomybę, o be jo organizmas patiria abstinencijos simptomus – nerimą, įtampą, dirglumą, sumišimą, sumažėjusį dėmesingumą, todėl žmogus vėl siekia užgniaužti šiuos nemalonius pojūčius rūkant.
Šie simptomai yra ypač stiprūs, todėl rūkymas tampa ne malonumu, o būtinybe, kurios atsisakyti gali būti itin sunku. Šis procesas dažnai sukelia užburtą ratą, iš kurio ištrūkti trukdo ne tik fiziologinė priklausomybė, bet ir klaidingi įsitikinimai.
Mąstymo klaidos ir jų įtaka rūkymo įpročiams
Daugeliui rūkalių būdingas pesimistinis požiūris į ateitį, kuris dar vadinamas katastrofų laukimu. Jie prognozuoja tik neigiamus scenarijus, kas dar labiau skatina nerimą ir troškimą rūkymu bent jau trumpam sušvelninti įtampą.
Be to, rūkantys dažnai tiki, kad cigaretė padeda atsipalaiduoti, įveikti stresą ar atgauti jėgas, nepaisant to, kad šie įsitikinimai yra klaidingi. Dažnai šis įprotis siejamas ir su savęs nemylėjimu bei nepriėmimu, o ypač dažnai tokia priklausomybė pasireiškia žmonėms, patiriantiems nerimo ir depresijos simptomus.
Rūkymo pradžia jauname amžiuje ir tolesnis vystymasis
Vaikai ir paaugliai dažniausiai pradeda rūkyti iš smalsumo, norėdami pritapti prie bendraminčių ar pagerinti savo socialinį statusą, taip pat dėl menko savęs vertinimo ar nepasitikėjimo savimi.
Tačiau suaugę žmonės dažnai neprisipažįsta, kad rūkymas yra bendravimo ar savireguliacijos mechanizmas – tai giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kurį ypatingai sunku pakeisti be tinkamos pagalbos.
Kaip lengviau mesti rūkyti?
Pasak dr. Viktorijos Andrejevaitės, pasirinkus tikslią datą ir pasitelkus medikamentines priemones arba psichoterapiją, mesti rūkyti yra žymiai lengviau nei palaipsniui mažinant cigarečių kiekį. Vis tik alternatyvios priemonės, tokios kaip elektroninės cigaretės ar bedūmiai tabako įrenginiai, gali ženkliai sumažinti sukeliamą žalą, nes juose nėra smalkių ir dervų – būtent šie komponentai sukelia daugumos sunkiausių ligų.
Nacionalinis Jungtinės Karalystės priklausomybės nuo tabako gydymo centras nurodo, kad elektroninės cigaretės yra 95 % mažiau žalingos nei įprastas tabakas. Tačiau vis dar trūksta pakankamai ilgalaikių mokslinių tyrimų, kad šis metodas būtų oficialiai pripažintas kaip gydymo priemonė.
Taip pat svarbu pažymėti, kad „švarus“ nikotinas, esančios nikotino pleistruose ar kitose pakaitinėse priemonėse, nesukelia tokios žalos kaip tabako dūmai, o priklausomybės rizika nuo jų yra minimaliai maža.
Psichologinė pagalba ir disciplinos svarba
Mesti rūkyti yra sudėtinga užduotis, dažnai reikalaujanti ne tik fizinės, bet ir psichologinės pagalbos. Psichoterapeutės teigimu, itin svarbi yra disciplina – po metimo datos būtina atsisakyti bet kokio užsirūkymo ir kasdien sau išsikelti tikslą nerūkyti. Taip pat patariama dienotvarkėje įtraukti veiklas, kurios suteikia džiaugsmo ir atitraukia nuo rūkymo.
Mesti rūkyti kartu su psichikos sutrikimų gydymu yra efektyviausia, nes dažnai šios problemos yra tarpusavyje susijusios. Taigi nebūtina bijoti vartoti vaistus nuo nerimo ar depresijos, jei yra reikalinga pagalba šiose srityse.
Maži, bet svarbūs žingsniai link laisvės nuo priklausomybės
Renkantis mesti rūkyti svarbu žengti mažus, bet ryžtingus žingsnius ir suvokti, kad pagalbos ieškojimas yra natūrali ir sveikintina proceso dalis. Specialistai gali padėti koreguoti disfunkcinius įsitikinimus, pakeisti elgseną ir motyvuoti siekti tikro atsisakymo nuo rūkymo.
Taip pat naudinga prisijungti prie savipagalbos grupių, kur žmonės dalijasi savo patirtimi ir vieni kitus palaiko. Jei mesti rūkyti sunku, derėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba psichiatrą dėl tinkamiausių medikamentų parinkimo.
Meditacijos praktika ir dėmesingumo lavinimas gali padėti geriau kontroliuoti norą rūkyti, leidžiant sustoti ir atsirinkti, kaip toliau elgtis akivaizdžiame poreikyje užsirūkyti. Šis psichologinis sustojimas – „išminties pauzė“ – padeda išvengti įprastinių automatinių reakcijų ir stiprina savikontrolę.
Apibendrinant, rūkymo atsisakymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik valios, bet ir tinkamos pagalbos tiek fiziologiniams, tiek psichologiniams priklausomybės aspektams spręsti. Su specialistų ir socialinės paramos pagalba galima sėkmingai įveikti šią priklausomybę ir žengti sveikesnio gyvenimo keliu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.