Vilniaus aktyvistas Renatas Kačinauskas, vadinamas miesto „betmenu“, vėl atsidūrė teismo akiratyje – šį kartą kaip nukentėjusysis po susidūrimo su benamiu prie viešojo tualeto. Incidentas įvyko 2025 m. birželio 30 d. apie 23 val., kai Kačinauskas patruliavo Vilniaus centre ir įėjo į prie Baltojo tilto esantį viešąjį tualetą, kur miegojo Aleksejus Jultimirovas iš Visagino.
Kas įvyko?
Pagal pareigūnų ir liudininkų parodymus, Kačinauskas norėjo priduoti rastą asmenį policijai. Sausai užfiksuotas konfliktas netrukus peraugo į fizinį susidūrimą: Jultimirovas, pasak Kačinausko, bandė jį pargriauti, griebė už kaklo, įkando į šlaunį, kumščiais smūgiavo į galvą ir laužė nykštį. Kačinauskas teigė esąs atlikęs „pilietišką pareigą” ir kartojo, kad „yra paskelbęs kovą su narkotikais” bei reguliariai patruliuoja probleminėse miesto vietose.
Istorija turi ir benamio versiją: Jultimirovas tikino, kad miegojo tualete, kai Kačinauskas įėjo ir, pasak jo, apipurškė jį ašarinėmis dujomis; konfliktas kilo tuomet, kai jis esąs apsigynė ir spurtavo bėgti. Ikiteisminio tyrimo metu Kačinauskas pripažino panaudojęs dujų balionėlį, o nukentėjusysis vėliau kreipėsi dėl medikų pagalbos.
Teismo nuosprendis
Rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme byla buvo užbaigta: teisėja Irma Randakevičienė A. Jultimirovą pripažino kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Jam skirta pusmečio laisvės apribojimo bausmė – per šį laikotarpį neturi keisti gyvenamosios vietos be atitinkamos institucijos sutikimo, privalo nevartoti alkoholio ir narkotikų ir per du mėnesius registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti.
Taip pat teismas priteisė turtinę žalą – 16 eurų Kačinauskui už vaistus, bei 400 eurų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Abi šalys ir prokuratūra turi teisę per 20 dienų apskųsti šį sprendimą.
Savavaldžiavimo rizikos ir platesnis kontekstas
Šis atvejis kelia platesnius klausimus apie piliečių iniciatyvas viešosios tvarkos palaikymui.
Nors visuomenėje vertinamos iniciatyvos prieš narkotikų vartojimą ar viešąsias nusikalstamas veikas, tokios veiklos rizikuoja peraugti į savivaldos aktus ir pavojingus susidūrimus. Medicinos darbuotojas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pažymėjo, kad iškvietimų su Kačinausku būna daug ir sunku juos visus atsiminti, akcentuodamas, jog tai yra „tokio pobūdžio” situacijos, kurios kartais reikalauja profesionalių institucijų įsikišimo.
Taip pat iškyla socialinės problemos – benamystė, priklausomybės, viešųjų erdvių trūkumas ir sisteminės pagalbos spragos. Konfliktai, kai piliečiai bando patys tvarkytis su socialiniais iššūkiais, parodo, kad reikia geresnio koordinavimo tarp savivaldos, socialinių tarnybų ir policijos. Viešoji diskusija turėtų ne tik vertinti individualias drąsos demonstracijas, bet ir spręsti, kaip sumažinti riziką tiek aktyvistams, tiek pažeidžiamoms asmenų grupėms.
Kol kas šis incidentas lieka pavyzdžiu, kad net geranoriški ir viešą naudą siekiantys veiksmai gali baigtis teisinėmis pasekmėmis ir sveikatos sutrikimais abiem pusėms.
