Kiaušidžių vėžys dažnai prasideda subtiliai ir gali būti painiojamas su kitomis, dažniausiai gerybinėmis būklėmis, pavyzdžiui dirgliosios žarnos sindromu, streso sukeltu diskomfortu ar šlapimo takų infekcija. Lietuvoje kasmet šią diagnozę išgirsta apie 400–450 moterų, pasauliniu mastu – apie 230 tūkst. Ankstyvas požymių atpažinimas ir savalaikis kreipimasis į gydytoją gerokai didina galimybes laiku nustatyti ligą ir pradėti gydymą.
Aštuoni dažnai ignoruojami požymiai
1. Nuovargis. Ilgalaikis, sunkus nuovargis, kuris nepraeina po poilsio ar miego, gali būti rimtos ligos simptomas. Jei energijos stoka trukdo kasdienei veiklai ir stiprėja be aiškios priežasties, verta kreiptis į gydytoją ir aptarti galimas priežastis.
2. Dubens skausmas. Nuolatinis ar kartojantis skausmas dubens arba pilvo srityje, kuris nėra susijęs su mėnesinėmis, reikalauja medicininio įvertinimo. Skausmas, kuris nepraeina vaistais ar blogėja, gali rodyti gilesnį procesą.
3. Žarnyno pokyčiai. Nuolatiniai virškinimo sutrikimai – vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, pykinimas – ypač jei jie atsiranda iš lėto ir išlieka ilgiau nei kelias savaites, turėtų paskatinti konsultaciją su gydytoju.
4. Apatinės nugaros dalies skausmas. Nugaros skausmas, kuris sklinda link dubens arba sutampa su kitais simptomais, taip pat gali būti reikšmingas ir neturėtų būti ignoruojamas.
5. Apetito stoka ir svorio kritimas. Staigus apetito praradimas arba nepaaiškinamas svorio netekimas be dietos ar fizinio krūvio pokyčių – perspėjimas, kurį būtina tirti.
6. Dažnas noras šlapintis. Jei dažnas šlapinimasis ar skubus poreikis šlapintis nėra susijęs su infekcija arba jei po gydymo simptomai neišnyksta, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.
7. Skausmas lytinių santykių metu. Skausmas intymumo metu, ypač jei jis lokalizuojasi vienoje dubens pusėje arba stiprėja su laiku, gali būti ženklas, kad vertėtų pasitikrinti.
8. Pilvo pūtimas ir padidėjimas.
Nuolatinis pilvo pūtimas ar matomas pilvo apimties padidėjimas, kuris nepraeina, yra vienas dažniausių simptomų ir reikalauja skubių medicininių tyrimų.
Kada kreiptis ir kokie tyrimai atliekami
Jeigu pastebite vieną ar kelis iš šių požymių ir jie tęsiasi kelias savaites, pirmas žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą. Įprasti diagnostiniai tyrimai apima ginekologinį apžiūrą, ultragarsinį pilvo ir dubens tyrimą, kraujo tyrimą žymenims, pvz., CA-125, bei prireikus kompiuterinę tomografiją arba siuntimą pas onkoginekologą. Ankstyvas nusistatymas leidžia pradėti gydymą laiku ir gerina gydymo rezultatus.
Svarbu vesti simptomų dienoraštį, fiksuoti jų atsiradimo trukmę ir intensyvumą bei aptarti šeimos anamnezę – kai kurios paveldimos mutacijos didina riziką. Nevykdykite savigydos ir neignoruokite nuolatinių simptomų – savalaikė medicininė konsultacija gali būti lemtinga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.