Judėjimas yra būtina sąlyga gerai fizinei ir psichinei sveikatai. Tačiau ar svarbu, kur mes sportuojame – gamtoje ar sporto salėje? Nors daugeliui iš pirmo žvilgsnio svarbiausia atrodo pats fizinis aktyvumas, ilgaamžiškumo ekspertas ir genetikas dr. Vaidas Dirsė pabrėžia, kad svarbus skirtumas yra, o poveikis organizmui skiriasi priklausomai nuo judėjimo aplinkos.
Biomechaninė nauda – panaši, bet fiziologinis poveikis skiriasi
Pasak dr. V. Dirsės, bėgimo takelis ir paprastas pasivaikščiojimas gamtoje biomechaniškai gali būti panašūs. Tačiau fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija – skirtinga. Kitaip tariant, žingsniai tarsi tie patys, bet rezultatai, ypač sveikatos aspektu, gali labai skirtis.
Fizinis aktyvumas ir jo aktualumas
„Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI) rodo, kad apie trečdalis Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą laiko vienu svarbiausių sveikatos veiksnių. Tačiau realiai dažnas žmogus sportuoja pakankamai mažai arba nepakankamai reguliariai.
Lietuva turi išskirtinį privalumą – gausybę parkų ir žaliųjų erdvių, kurios yra arti daugelio gyventojų namų. Todėl pasivaikščiojimai gamtoje ne tik populiarūs, bet ir labai vertingi sveikatai. Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė pastebi, kad tokia fizinė veikla itin naudinga ne tik kūnui, bet ir protui, ypač kai tai tampa nuolatiniu ir sąmoningu kasdienio gyvenimo įpročiu.
Judėjimo laiko efektyvumas ir paprasti sprendimai
Ilgaamžiškumo ekspertas dr. V. Dirsė pažymi, kad daugelis žmonių klaidingai mano, jog aktyviam judėjimui reikia daug laiko ar ypatingų pastangų. Iš tiesų net ir trumpas, 20–30 minučių trukmės kasdienis pasivaikščiojimas sukelia žymų teigiamą poveikį: gerėja kraujotaka, medžiagų apykaita, sumažėja kraujospūdis, teigiamai veikiama smegenų veikla.
Trys pagrindiniai skirtumai tarp pasivaikščiojimo gamtoje ir bėgimo takelio naudojimo
1. Netolygus paviršius – papildoma treniruotė
Bėgimo takelis yra lygus ir tiksliai reguliuojamas paviršius, o tai fiziologiškai reiškia lengvesnę apkrovą.
Gamtoje vaikščiojame per įvairius paviršius – žolę, smėlį, šaknis, akmenis, o tai aktyvina smulkiuosius pėdų raumenis, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gera pusiausvyra gali sumažinti griuvimų riziką – viena pagrindinių negalios ir mirties priežasčių. Natūrali aplinka padeda tai lavinti natūraliai, be papildomo įdirbio.
2. Saulės šviesos įtaka organizmui
Buvimas gamtoje yra ne tik fizinė, bet ir biologinė nauda. NSI tyrimai parodė, kad vitaminas D yra dažniausiai vartojamas maisto papildas Lietuvoje, tačiau geriausias jo šaltinis yra natūrali saulės šviesa. 15–30 minučių buvimas gryname ore yra pakankamas, kad organizmas pradėtų gaminti vitamino D. Šis vitaminas svarbus ne tik kaulų stiprumui ir imuninei sistemai, bet ir susijęs su lėtesniu senėjimo procesu.
3. Gamtos poveikis psichinei sveikatai
Gamtos poveikis smegenims – dar vienas svarbus aspektas, kurio bėgimo takelis neatstoja. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakanka vos 20 minučių pasivaikščiojimo parke, kad sumažėtų kraujo tekėjimas į smegenų sritis, susijusias su nerimu ir neigiamomis emocijomis. Šis fenomenas vadinamas „atstatomuoju gamtos efektu“.
Pasak dr. V. Dirsės, emocinė ir fizinė sveikata yra neatskiriamos. Ilgalaikis stresas, nerimas ar įtampa neigiamai veikia visą organizmą – nuo širdies ir kraujagyslių iki imuninės sistemos. Todėl bet koks natūralus būdas mažinti emocinę įtampą prisideda ir prie geresnės fizinės savijautos.
Apibendrinant, nors fizinis aktyvumas bėgimo takelyje arba gamtoje yra svarbus, natūrali aplinka siūlo papildomų privalumų, kuriuos verta įvertinti formuojant kasdienius sveikos gyvensenos įpročius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.