Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, kasmet diagnozuojama apie 1700 naujų atvejų, o ši liga nusineša daugiau nei 800 gyvybių per metus. Tačiau svarbu žinoti, kad ši liga dažniausiai vystosi pamažu ir ankstyvosios jos stadijos gali būti sėkmingai diagnozuojamos bei gydomos, todėl ankstyvas ženklų atpažinimas ir reguliarūs patikrinimai yra gyvybiškai svarbūs.
Storosios žarnos vėžio vystymasis ir prevencija
Profesorius Tomas Poškus, abdominalinės chirurgijos gydytojas, atkreipia dėmesį, jog storosios žarnos vėžys dažniausiai kyla iš ikivėžinių pakitimų – polipų, kurie laikui bėgant gali išaugti į piktybinį naviką. Šis procesas gali užtrukti net dešimtis metų, todėl ši liga turi gana ilgo užuomazgų laikotarpį, kurį galima pasinaudoti prevencijai. Reguliarūs profilaktiniai tyrimai leidžia aptikti šiuos polipus ir pašalinti juos dar nesulaukus vėžio atsiradimo, taip išvengiant sunkių pasekmių.
Prevencijos galimybės yra labai realios, nes yra patikimų ir gana paprastų diagnostikos priemonių, kurios leidžia anksti nustatyti ligą ar net jos pradmenis, o tai ženkliai pagerina gydymo sėkmės tikimybę.
Veiksniai, didinantys storosios žarnos vėžio riziką
Vėžio atsiradimo priežastys yra kompleksiškos ir dažnu atveju nevisiškai aiškios. Profesorius Poškus išskiria dvi pagrindines priežasčių grupes: genetines mutacijas ir gyvenimo būdo veiksnius. Pirmųjų dalis – pacientų turinčių paveldimus genetinius sindromus – yra maža, tačiau genetinis polinkis gali atsirasti šeimoje ir net jei tai nėra aiškus sindromas, šeiminė ligos anamnezė turi būti atsižvelgta.
Kitą vaidmenį vaidina gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, alkoholis, netinkama mityba, žarnyno mikrofloros pasikeitimai, taip pat aplinkos spinduliuotė. Šie veiksniai gali skatinti genetines mutacijas ir didinti vėžio riziką, todėl sveikas gyvenimo būdas yra svarbi prevencijos dalis.
Dažniausi storosios žarnos vėžio simptomai
Vienas svarbiausių ir dažniausių šios ligos signalų yra pasikeitęs tuštinimasis. Tai gali pasireikšti vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, jų kaitaliojimu be aiškios priežasties, dažnesniu noru lankytis tualete. Taip pat gali atsirasti pilvo pūtimas, pilvo raižymas ar gurguliavimas, kurie rodo virškinimo sistemos sutrikimus.
Ypatingą dėmesį reikia skirti kraujui išmatose. Jeigu matomas kraujas yra ne šviesiai raudonas, o sukrešėjęs ir susimaišęs su išmatomis, tai gali būti rimtas signalas. Tokiu atveju būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Taip pat svarbu žinoti šeimos anamnezę: jei yra artimų giminaičių, sergančių storosios žarnos vėžiu, rekomenduojama pradėti patikras anksčiau, 10 metų prieš tą amžių, kai liga buvo diagnozuota šeimos nariui.
Profilaktiniai tyrimai ir gydymo galimybės
Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa, kuri rekomenduoja nuo 50 metų amžiaus reguliariai tikrintis. Pirmajame etape atliekamas išmatų testas tikrinant kraujo pėdsakus, kuris yra neskausmingas ir greitas. Daugiau nei 90 proc. žmonių, kuriems kraujo nerandama, toliau atlieka testą kas dvejus metus.
Jei randamas kraujas, atliekama kolonoskopija – detali storosios žarnos apžiūra, dažnai naudojant nejautrą, kad pacientas jaustųsi kuo patogiau. Šio tyrimo metu galima ne tik nustatyti pakitimus, bet ir pašalinti polipus, taip užkertant kelią vėžio vystymuisi.
Storosios žarnos vėžio plitimo tendencijos tarp jaunų žmonių
Pastaraisiais metais pastebima, kad storosios žarnos vėžio atvejai daugėja ir jaunų žmonių tarpe. Amžiaus ribos, nuo kurių rekomenduojama tikrintis, mažėja: JAV jau pradėta skatinti profilaktinius tyrimus nuo 40 metų. Tai siejama su vakarietiško gyvenimo būdo plitimu, kuris apima nesveiką mitybą, nutukimą, mažą fizinį aktyvumą bei kitus rizikos veiksnius.
Todėl ypač svarbu jaunimui atkreipti dėmesį į savo organizmo signalus, laiku kreiptis pagalbos ir nepamiršti reguliarumo patikrose.
Paslaugų prieinamumas ir svarba pacientams
Profilaktinės programos Lietuvoje yra visiškai nemokamos ir apima ne tik pirminį kraujo tyrimą išmatose, bet ir tolimesnį patologinių pokyčių ištyrimą. Ne visose gydymo įstaigose automatiniu būdu siūloma nejautra procedūrų metu, todėl gydytojai ir pacientai skatinami į šį aspektą atkreipti dėmesį. Komfortiškas, be skausmo tyrimas didina žmonių pasitikėjimą sveikatos sistema ir skatina reguliariai naudotis profilaktikos galimybėmis.
Atsakingas požiūris, pastovumas ir informuotumas leidžia efektyviai kontroliuoti storosios žarnos vėžio plitimą bei gerokai sumažinti šios ligos sukeliamą žalą visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.