Premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė dirba Kauno rajono savivaldybėje įsteigtame Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriuje ir, kaip pranešta, taip pat turi pusę etato viešųjų ryšių specialistės pareigose savivaldybei pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvare“. Dalis visuomenės ir politikų kelia klausimų dėl įdarbinimo aplinkybių, viešumo ir to, ar darbo funkcijos iš tiesų buvo atliekamos.
Viešo informacijos lauke pasirodė du pagrindiniai faktai: A. Sinkevičienė 2024 m. be konkurso buvo paskirta Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, o pernai jos metinės pajamos viršijo 73,5 tūkst. eurų, iš kurių apie ketvirtadalį sudarė darbo užmokestis iš „Raudondvario dvaro“. Pasitaikė teiginių, kad dalis dvaro darbuotojų apie tokį kolegų sąrašą nežinojo, o kontaktai su visuomene formaliai nėra skelbiami.
Administracijos paaiškinimas ir teisinis kontekstas
Kauno rajono savivaldybė pateikė išsamų komentarą dėl įdarbinimo: „Norime pažymėti, kad Aistė Sinkevičienė (tuo metu dar Plūkaitė) Kauno rajono savivaldybėje dirba nuo 2013 metų ir ėjo mero padėjėjos, o ne patarėjos, kaip skelbiama straipsnyje, pareigas. Į šias pareigas A. Plūkaitė buvo paskirta, įvertinus jos išsilavinimą ir profesinę patirtį, kompetenciją, asmenines savybes.2022 m. sausio 6 d. A. Sinkevičienė grįžo iš motinystės atostogų ir tęsė darbą Kauno r. savivaldybėje.Tik po daugiau nei metų – 2023 m. kovą Kauno r. savivaldybėje buvo įsteigtas Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius. Tokio skyriaus įsteigimui poreikis atsirado dėl sparčiai didėjančio Kauno r. gyventojų skaičiaus bei valstybės deleguotuos tarptautinių ryšių funkcijos. Tokie skyriai veikia daugelyje miestų ir rajonų savivaldybių, ko Kauno r. neturėjo, tad skyriaus įsteigimas – natūralus ir savalikis procesas.Kadangi savivaldybėje buvo įsteigtas visiškai naujas skyrius, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius gali būti perkeltas į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas”, – rašoma komentare.
Administracija taip pat nurodo, kad skyrių vedėjų atlyginimų vidurkis atitinka savivaldybės nustatytas normas ir kad priėmimas be konkurso galimas, jeigu atitinka tarnybinio vertinimo nuostatas. Toks paaiškinimas adresuoja teisinių procedūrų aspektą, tačiau neatsako į visuomenės smalsumą dėl darbo turinio ir matomumo.
Politikų reakcijos ir tolimesni žingsniai
Politinėje erdvėje pasigirsta raginimų išsamesniam tyrimui. Kaip teigė vienas opozicijos politikų: „Turėtume tikrai įsivertinti ir, manau, detaliai įsivertę, tikrai svarstysime tokią galimybę”. Kiti akcentuoja moralinius aspektus ir galimą favoritizmą.
Liberalų lyderės komentaras taip pat išreiškė reikalavimą giliau tirti situaciją: „Nuo fiktyvių verslų iki fiktyvių įdarbinimų – naujai senasis socdemų veidas, jiems vis tik netrukdantis kalbėti apie skaidrumus ir auditus. Vis tik yra dar viena, gerokai gilesnė problema. Tai realusis socdemų požiūris į moteris. Nuo „duodavau pasinaudoti telefonu pietų metu“ iki fiktyvios darbo vietos dvare. Nelabai panašu į tikėjimą, kad moterys yra savarankiškos ir gebančios sukurti savo karjerą pačios”.
Parlamentarai bei etikos institucijos neturėtų atmesti galimybės pasidomėti įdarbinimo aplinkybėmis, o visuomenė laukia skaidrių paaiškinimų, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad darbo funkcijos buvo atliekamos realiai ir pagal įstatymus. Kol kas viešoji diskusija rodo, kad svarbiausia ne tiek formalus įdarbinimo faktas, kiek pasitikėjimas viešąja tarnyba ir jos skaidrumu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.