Internete pasirodžius ištraukoms iš „ROAST BATTLE IV Sezono“, diskusijos apie humorą ir jo ribas vėl atgijo. Šį kartą scenos priešpriešo rolę užėmė verslininkas Laurynas Suodaitis ir komikė Vita Žiba. Kaip dažnai nutinka roaste, pasigirdo kandžių, provokacinių replikų, tačiau vienas momentas sulaukė ypač daug kritikos ir tapo diskusijų objektu socialiniuose tinkluose.
Kontroversiška replika ir jos atgarsiai
Vitos Žibos žodžiai, kuriuos daugelis vartotojų vertino kaip per aštrius, nukreipti į Lauryno šeimos narius, sukėlė ypač audringą reakciją. Scenoje pasakytas sakinys skambėjo taip: „Viktorijos pirmas vaikas panašus į Bunkų, antras į Suodaitį, kaip gaila, tokia graži moteris, o vaikai išgamų genus gavo. Tikrai Lauryno akys labai toli viena nuo kitos, bet jūs matėt jo vaiko? Aš bijau pagalvoti, kaip tavo anūkė atrodys…Aš jaučiu jinai iš galo galės matyti, kas ją p***a. Juokauju, visi žinom, kad tu ją p***i, jeigu pirma su jos vyru susidraugausi“, – kandžiai kalbėjo Vita.
Tokios pastabos ne tik sukėlė pasipiktinimą tarp žiūrovų, bet ir privertė viešai reaguoti kitus žinomus asmenis. Pavyzdžiui, kovotojas Arnoldu Misiūnui viešai rašė: „Tai Suodaičiui _zjbs_, kai jo vaiką išgama vadina“. Tokie komentarai atspindi ne tik asmenines simpatijas ar prieštaravimus, bet ir platesnę visuomenės nuomonę apie etikos ribas pramogose.
Roast formato kontekstas ir ribos
Roast’ai tradiciškai grindžiami aštriu humoru, pašaipa ir provokacija. Tai šou, kur dalyviai tikisi būti taikliai ir dažnai grubiai apibūdinami ar parodijuojami. Vis dėlto viešos reakcijos rodo, kad ne visi žiūrovai sutinka su tuo, jog juokas gali apimti asmeninius, ypač jautrius šeimos ar vaikų klausimus. Kritikai teigia, kad tokios replikos gali peržengti etiškumo ribas ir žeisti nekaltus asmenis, o šou rengėjams kyla atsakomybė už tai, kur eina humoro riba.
Atsakymai iš dalyvių ir diskusijos tęsinys
tiek L. Suodaitis, tiek V. Žiba naujienų portalui 15min aiškino, jog tokie juokeliai – šou formatas ir šiuo komentaru buvo norima pasisakyti ne apie vaiką, o apie verslininką. Tai pabrėžia, kad dalyviai patys mato situaciją kaip atlikėjams įprastą provokaciją, tačiau tai neturi užgesinti viešų diskusijų apie humoro atsakomybę. Viešo susirūpinimo lygmuo parodo, kad žiūrovas vis labiau reikalauja sąmoningo požiūrio į tai, ką pateikiame pramogose.
Galiausiai ši istorija – priminimas apie sudėtingą pusiausvyrą tarp laisvės juokauti ir pagarbos ribų. Tiek komikai, tiek renginių organizatoriai turėtų apmąstyti, kaip išsaugoti šou dinamiką, neperžengiant etinių standartų, o žiūrovai toliau diskutuos, ką galima vadinti priimtinu humoru šiandienos visuomenėje.


Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.



