Vis labiau paplitusi tendencija gydytis pagal internete rastas rekomendacijas, draugų patarimus ar namuose turimų preparatų naudojimą kelia rimtų sveikatos grėsmių. Praktika, kai į gydytoją kreipiamasi tik tuomet, kai būklė smarkiai pablogėja, trumpina galimybes laiku nustatyti ligos priežastis ir tinkamai parinkti gydymą.
Savigyda – pavojingas įprotis
„Pastaruoju metu vis dažniau tenka susidurti su neracionaliu vaistų vartojimu – žmonės pradeda gerti antibiotikus vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, be reikalo vartoja raminamuosius, vaistus nuo nemigos, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar įvairius maisto papildus. Neretai tai daroma net nepasitarus su šeimos gydytoju“, – teigia E. Levulienė. Tokia praktika ne tik neatliekama pagal diagnozę, bet ir prastina tolimesnį gydymą: simptomai gali būti užmaskuoti, o tikroji liga progresuoti.
Savigyda apima įvairias amžiaus grupes ir pasireiškia skirtingais šaltiniais: vyresni žmonės linkę remtis pažįstamų patirtimi, jaunesni – socialiniais tinklais, „Google“ ar net dirbtiniu intelektu. Tačiau informacijos gausa nereiškia jos patikimumo – dalis rekomendacijų gali būti neatnaujintos, netikslios arba pavojingos, ypač kalbant apie vaistų dozes ir sąveikas.
Atsitiktinis vaistų vartojimas ir jo pasekmės
Beveik kasdien pasitaiko atvejų, kai pacientai keičią gydymo dozes arba vartoja kelis skirtingus preparatus vienu metu, tikėdamiesi greitesnio pagerėjimo. Tokie sprendimai gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, virškinimo sutrikimus, kraujavimą ar net gyvybei pavojingas reakcijas. Ypač pavojingas – netinkamas antibiotikų vartojimas: nebaigti kursai ar netinkama dozė skatina bakterijų atsparumą ir apsunkina ligų gydymą ateityje.
„Savigyda plinta dėl informacijos pertekliaus ir vis dar nepakankamo sveikatos raštingumo. Žmonės vis dažniau pasikliauja draugų patarimais ar socialiniuose tinkluose randama informacija. Vieni mano, kad gydytojai neskiria pakankamai dėmesio, kiti vengia eilių ar mano galintys susitvarkyti patys“, – atkreipia dėmesį gydytoja. Augantis visuomenės nerimas po pandemijos ir karo kaimynystėje taip pat skatina ieškoti greitų sprendimų.
„Žmonės dažnai renkasi greitą sprendimą – tabletę, užuot ieškoję priežasties, kodėl jaučiasi blogai.
Deja, ilgalaikis šių vaistų vartojimas gali sukelti priklausomybę ir paradoksines reakcijas – dar labiau padidinti nerimą, irzlumą ar nemigą“, – tikina šeimos gydytoja. Tai ypač aktualu kalbant apie benzodiazepinus ir vaistus nuo miego, kurie gali sukelti priklausomybę ir sutrikdyti natūralų miego ritmą.
Kaip atskirti nuomonę nuo fakto
Norint saugiai elgtis su sveikata, svarbu vertinti informacijos šaltinį: ar ji paremta moksliniais tyrimais, ar atitinkamomis institucijų rekomendacijomis, ar tai tik individuali patirtis be konteksto. „Prieš pradedant gydytis savarankiškai svarbu atsakingai įvertinti savo būklę. Pajutus lengvus peršalimo simptomus galima gerti daugiau skysčių, ilsėtis, skalauti gerklę ar nosį druskos tirpalu, vartoti vitaminus. Tačiau jei atsiranda stiprus skausmas, sutrinka kvėpavimas ar kraujotaka, pakyla aukšta temperatūra, trunkanti kelias dienas, geriausia nieko nelaukus pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – pabrėžia Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva” šeimos gydytoja E. Levulienė.
Net ir nereceptiniai preparatai turi šalutinį poveikį ir sąveikų su kitais vaistais riziką. Paprastas, bet svarbus patarimas – prieš pradedant vartoti naują medikamentą ar papildą pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku; tai dažnai yra greita ir efektyvi priemonė išvengti rimtų pasekmių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.