Smegenų aneurizma – klastinga ir pavojinga būklė, kuri dažnai nustatoma atsitiktinai ir gali turėti tragiškų pasekmių. Statistikos duomenys rodo, kad ja serga apie 5 proc. Lietuvos gyventojų, o aneurizmos plyšimo rizika sudaro apie 1,5 proc. per metus – tai reiškia maždaug 300 atvejų kasmet. Dėl šios priežasties svarbu suvokti ligos ypatumus, laiku reaguoti į nerimą keliančius požymius ir žinoti, kokių priemonių imtis siekiant sumažinti pavojų.
Kas yra smegenų aneurizma ir kodėl ji pavojinga
„Smegenų aneurizma – tai smegenų kraujagyslės sienelėse susilpnėjusi, išplonėjusi ir lokaliai išsiplėtusi ar išsipūtusi vieta. Pavojingiausia, kad ji, veikiant arteriniam kraujo spaudimui, bet kada gali plyšti, o kraujas – užlieti smegenis. Smegenų aneurizma pati nedingsta, ji neišgydoma jokiais vaistais, pavojaus galima išvengti tik mechaniškai ją „uždarant“, todėl jei dėl tokios būklės nesiimama jokių veiksmų, smegenų aneurizma tampa tarsi tiksinti bomba – neaišku, kada ji plyš”, – aiškina „Affidea klinika“ gydytojas-intervencinis radiologas A. Širvinskas. Aneurizma ilgai gali nepasireikšti jokiais simptomais, tačiau plyšus pasekmės dažnai būna mirtinos arba sukelia sunkų neįgalumą.
Rizikos veiksniai ir atpažinimas
Aneurizmos atsiradimą lemia tiek genetiniai, tiek įgyti veiksniai. Paveldimumas, arterinė hipertenzija, rūkymas, antsvoris, alkoholis, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, intensyvus stresas, infekcinės ligos ar galvos traumos didina tikimybę susilpninti kraujagyslių sieneles. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad moterims aneurizmos plyšta dažniau nei vyrams, o dauguma plyšimų įvyksta tarp penktojo ir šeštojo dešimtmečio, nors nuo šios problemos nėra apsaugoti ir jaunesni asmenys.
„Neplyšusiai aneurizmai, retais atvejais, kuomet aneurizma yra labai didelė arba yra tam tikroje vietoje, ji gali spausti galvinius nervus, dirginti smegenų dangalus bei aplinkinius smegenų audinius. Tai gali provokuoti tam tikrus simptomus – dažniausiai dvejinimąsi akyse, vienos akies vyzdžio išsiplėtimą, nusileidusį akies voką, skausmą virš arba už akies.
Taip pat gali būti juntamas vienos pusės veido skausmas, vienos pusės rankų ar kojų tirpimas, bendras silpnumas, kalbos, atminties sutrikimai”, – aiškina gydytojas A. Širvinskas.
Plyšimo požymiai, diagnostika ir gydymo galimybės
Plyšusi aneurizma paprastai pasireiškia staigiu, labai stipriu galvos skausmu – pacientai dažnai apibūdina jį kaip „stipriausią gyvenime“. Prie to prisijungia pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, sąmonės praradimas, traukuliai ir neurologiniai deficitai. A. Širvinskas pabrėžia, kad dauguma plyšimų baigiasi mirtimi arba sunkia negalia – daugiau nei 50 proc. atvejų baigiasi tragiškai.
Neišsiplėtusios aneurizmos dažnai randamos atsitiktinai atliekant galvos MRT. Jei įtariama aneurizma, „auksiniu standartu” laikoma perkateterinė cerebrinė angiografija, kuri tiksliai parodo aneurizmos formą, dydį ir vietą. Dėl gydymo taktikos sprendžia intervencinis radiologas: „Endovaskulinis gydymas – tai smegenų aneurizmos embolizacija neatveriant galvos: intervencinis radiologas per kirkšnį kraujagysle „nukeliauja“ iki aneurizmos smegenyse, įveda embolizacines spirales ir „uždaro“ aneurizmą. Tai visiškai kompensuojama minimaliai invazinė procedūra, maksimaliai tausojanti paciento organizmą ir padedanti išvengti sudėtingos galvos operacijos”, – aiškina A. Širvinskas.
Prevencijos priemonės paprastos, bet veiksmingos: nerūkyti, kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą, palaikyti sveiką kūno svorį, reguliariai judėti ir mažinti chroninį stresą. Asmenims, kurių šeimoje yra buvę aneurizmų ar kuriems nustatyta hipertenzija, rekomenduojamas profilaktinis galvos smegenų MRT ir, esant indikacijoms, tolimesnis vertinimas pas specialistą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.