Virškinamojo trakto mikrobioma — sudėtingas bakterijų ir kitų mikroorganizmų kompleksas — tradiciškai siejama su maisto virškinimu. Tačiau nauji moksliniai duomenys vis akivaizdžiau rodo, kad ši mikrobioma veikia ne tik žarnyną, bet ir smegenis, nuotaiką bei pažinimą. Paskutinis žmogaus organizme atliktas tyrimas praplečia ankstesnes išvadas, gautas su gyvūnais, ir atveria praktines diskusijas apie sveikatos priežiūrą bei prevenciją.
Tyrimo esmė
Kalifornijos universiteto mokslininkai ištyrė 40 moterų žarnyno mikrobiomą ir parinko jas smegenų funkcijų tyrimams magnetinio rezonanso metodu. Tyrimo rezultatai parodė, kad dvi dominuojančios bakterijų grupės — Prevotella ir Bakteroidai — susijusios su skirtingomis smegenų struktūromis bei emocinėmis reakcijomis. Moterims, kurių išmatų mėginiuose dominavo Prevotella, nustatytas stipresnis ryšys tarp smegenų sričių, atsakingų už emocijas, dėmesį ir jutimus, bet mažesnis hipokampas. Tuo tarpu Bakteroidų dominavimą turinčių dalyvių srityse, susijusiose su sprendimų priėmimu ir informacijos apdorojimu, rasta daugiau pilkosios masės, ir jų hipokampai buvo didesni bei aktyvesni.
Galimos mechanistinės priežastys
Nors tyrimas patvirtina asociaciją tarp mikrobiomos sudėties ir smegenų ypatybių, priežastinis ryšys neaiškus. Mokslininkai spėja kelis mechanizmus: žarnyno ir smegenų dialogą gali tarpininkauti vagus nervas, imuninės sistemos signalai arba mikrobiomų gaminami metabolitai, pavyzdžiui, trumpakės grandinės riebalų rūgštys ir neurotransmiterių pirmtakai. Taip pat svarbus gali būti tryptofano apykaitos poveikis serotonino lygiui ir uždegiminis fonas, kuris perimsrūvint gali keisti smegenų funkciją.
Ką tai reiškia praktikoje?
Atrasti ryšiai skatina susimąstyti apie mitybos, gyvenimo būdo ir galimą mikrobiomos moduliaciją kaip priemones psichikos sveikatai gerinti. Dieta, turtinga skaidulomis, fermentuoti produktai ir subalansuotas riebalų bei baltymų santykis gali paremti naudingų bakterijų augimą. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad dabartiniai duomenys nėra pakankami pradėti plataus masto gydymą ar savarankišką microbiomos korekciją be specialistų priežiūros.
Tolimesni žingsniai ir rekomendacijos
Reikalingi ilgesni, platesni ir intervenciniai tyrimai, įtraukiantys įvairias amžiaus grupes ir lytis, kad būtų galima nustatyti, ar pakeitus mikrobiomą galima sistemingai pakeisti nuotaiką ar pažinimo funkcijas. Kol kas sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo gairės išlieka patikimiausi praktiniai patarimai. Jei kyla nerimas dėl nuotaikos ar atminties sutrikimų, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, o ne eksperimentuoti savarankiškai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.