Riebalai yra būtina maisto sudedamoji dalis: jie tiekią energiją ir padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus A, D, E ir K. Tačiau problema kyla tada, kai suvartojama daugiau riebalų ir kalorijų, nei organizmas gali panaudoti. Ilgainiui perteklinės kalorijos kaupiamos kaip kūno riebalai, o tai didina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Kaip ir kodėl riebalai kaupiasi organizme
„Geriausia, kad riebalai sudarytų apie 20–35 proc. visos paros energijos. Jei žmogus per dieną suvartoja apie 2000 kilokalorijų, tai atitinka maždaug 44–78 gramus. Perteklinis kiekis, kurio organizmas nepanaudoja energijai, kaupiasi kaip kūno riebalai. Kadangi vienas gramas riebalų turi 9 kilokalorijas – beveik dvigubai daugiau nei baltymai ar angliavandeniai – net ir sveiki riebalai, vartojami per dideliais kiekiais, gali turėti nepalankų poveikį sveikatai“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja Karolina Norvaišė.
Riebalų kaupimosi mechanizmas glaudžiai susijęs su bendru kalorijų balansu, hormonine reguliacija ir genetiniais veiksniais. Esant ilgalaikiam kalorijų pertekliui, organizmas kaupia energiją adipocituose – tiek poodiniuose, tiek vidaus organų srityje. Ypač pavojinga, kai riebalai kauptis aplink vidaus organus (visceraliniai riebalai), nes jie susiję su didesne metabolinių sutrikimų ir uždegiminių procesų rizika.
Kokios pasekmės sveikatai
Per didelis sočiųjų ir transriebalų vartojimas gali didinti MTL („blogojo“) cholesterolio koncentraciją, skatinti aterosklerozę ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Pertekliniai riebalai taip pat veikia kepenis: „Per didelis sočiųjų riebalų kiekis mityboje taip pat gali sutrikdyti kepenų riebalų apykaitą. Kepenys nuolat apdoroja su maistu gaunamas riebalų rūgštis, tačiau kai jų į šį organą patenka daugiau, nei jis pajėgia efektyviai suskaidyti ar pašalinti, kepenų ląstelėse pradeda kauptis riebalai. Jei jie sudaro daugiau kaip 5–10 procentų kepenų masės, ši būklė vadinama kepenų suriebėjimu arba steatoze“, – pasakoja K. Norvaišė.
Ilgainiui tai gali progresuoti iki kepenų uždegimo, randėjimo ar net cirozės. Taip pat pertekliniai trigliceridai gali sukelti ūminį pankreatitą, o padidėjęs cholesterolio kiekis tulžyje skatina tulžies akmenų susidarymą.
Simptomai ir kada kreiptis
„Nemalonūs simptomai po riebaus maisto, neaiškus svorio kritimas, blyškios spalvos, nemalonaus kvapo išmatos dažniausiai signalizuoja apie tulžies, kasos ir žarnyno funkcijos sutrikimus. Šis reiškinys vadinamas steatorėja ir laikomas vienu aiškesnių riebalų virškinimo sutrikimo požymių“, – pažymi gydytoja. Ankstyvos stadijos padidėjęs cholesterolis dažnai simptomų nesukelia, todėl problemą dažnai nustatome tik atlikę kraujo tyrimus.
Jeigu pasireiškia stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, vėmimas arba gelta, būtina skubi medicininė pagalba, nes tai gali reikšti ūminius procesus, pavyzdžiui, pankreatitą ar tulžies latakų užsikimšimą.
Prevencija ir mitybos rekomendacijos
Ne visi riebalai yra žalingi. „Riebalai skirstomi į sočiuosius, transriebalus ir nesočiuosius. Sotieji riebalai, kurių daugiausia randama riebioje mėsoje, svieste, sūriuose, didina blogojo cholesterolio kiekį, todėl geriau, kad jie sudarytų ne daugiau kaip 10 procentų paros kalorijų normos. Transriebalai… pravartu vengti. Tuo metu nesočiosios riebalų rūgštys padeda mažinti ‚blogojo‘ cholesterolio kiekį ir palaikyti ‚gerąjį‘“, – aiškina K. Norvaišė.
Praktiniai patarimai: rinktis liesesnę mėsą, valgyti žuvį, naudingas augalines riebalų rūgštis (alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos), vengti perdirbtų produktų ir keptų patiekalų. Svorio mažinimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir periodiškas sveikatos patikrinimas – efektyvios priemonės sumažinti riebalų kaupimosi riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.