Žarnyno vėžys, dar vadinamas kolorektaliniu vėžiu, yra viena iš dažniausių piktybinių onkologinių ligų, išsivystančių ant tiesiosios ar gaubtinės žarnos sienelių. Liga gali prasidėti nuo mažų ataugų – vadinamų polipais, kurie, jeigu laiku nenustatomi ir negydomi, gali plisti ir apimti didelius žarnyno plotus. Ankstyvas ligos simptomų pastebėjimas ir kuo greitesnis gydymas ženkliai prisideda prie galimybės išvengti rimtų komplikacijų ar net visiškai pasveikti.
Statistinė žarnyno vėžio situacija Lietuvoje
Lietuvoje žarnyno vėžys užima trečią vietą pagal dažniausiai diagnozuojamų piktybinių navikų skaičių. Šalies Vėžio registro duomenimis kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 naujų atvejų, ir šis skaičius nuolat didėja nuo 3 iki 6 procentų. Tai reiškia, kad kasmet į medicinos įstaigas kreipiasi apie 50 naujų pacientų daugiau, sergančių šia liga. Kitas nerimą keliantis faktas, jog žarnyno vėžys yra antra dažniausia mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje. Dėl šios priežasties žarnyno vėžys įvardijamas kaip civilizacijos liga, nes daugiausiai sergančiųjų yra išsivysčiusiose šalyse, kur mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas stipriai veikia sveikatą.
Esminiai simptomai, kurie turėtų įspėti
Žmonėms svarbu atkreipti dėmesį į savo organizmo siunčiamus signalus ir nelaukti, kol simptomai praeis savaime. Būdingi žarnyno vėžio požymiai, kurių negalima ignoruoti, yra:
- kraujas išmatose, kuris gali būti šviesiai raudonos arba tamsios spalvos;
- pasikeitęs žarnyno veiklos ritmas, pavyzdžiui, ilgiau nei šešias savaites trukęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas be aiškios priežasties; ypač pavojinga, jei tuštinantis pasirodo kraujas;
- pilvo skausmai, kurie gali būti nuolatiniai arba pasikartojantys;
- nepaaiškinama anemija, kurią dažnai galima pastebėti kaip nuovargį, silpnumą;
- svorio netekimas be dietos ar didesnio fizinio aktyvumo;
- pilnumo jausmas žarnyne po tuštinimosi;
- intensyvus, nepaaiškinamas nuovargis.
Aptikus bet kurį iš aukščiau išvardytų požymių, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytojus specialistus, kurie galės atlikti reikalingus tyrimus ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Žarnyno vėžio rizikos veiksniai
Nors tikslūs šios ligos išsivystymo mechanizmai dar nėra visiškai aiškūs, yra žinoma keletas reikšmingų rizikos veiksnių. Pavojus susirgti didėja vyresniems nei 50 metų žmonėms, rūkantiems, sergantiems opiniu kolitu, taip pat tiems, kurie vartoja daug mėsos ir gyvulinių riebalų turinčio maisto. Be to, žarnyno vėžys dažniau pasireiškia tiems, kurių šeimoje jau buvo šios ligos atvejų. Vis dėlto verta pabrėžti, kad vieno ar kelių šių rizikos veiksnių buvimas negarantuoja ligos išsivystymo, bet nurodo didesnę rizikos grupę, reikalaujančią didesnės priežiūros ir profilaktinių priemonių.
Profilaktika – geriausias būdas apsisaugoti
Prevencija ir ankstyva diagnostika yra kertiniai žarnyno vėžio kontrolės elementai. Rekomenduojama, kad visi asmenys, sulaukę 50 metų amžiaus, reguliariai atliktų kolonoskopinius tyrimus. Šis tyrimas leidžia anksti nustatyti polipus ar kitus prekanserinius pakitimus ir laiku juos pašalinti. Jeigu kolonoskopijos metu nerandama jokių pakitimų, kitą tyrimą pakanka atlikti po dešimties metų, kadangi žarnyno vėžys vystosi lėtai.
Be medicininių tyrimų, ypatingai svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Subalansuota mityba, kurią sudaro augalinės kilmės maistas, mažas raudonos mėsos vartojimas, pakankamas skaidulų kiekis, kartu su reguliaria fizine veikla ne tik gerina bendrą organizmo būklę, bet ir stiprina imunitetą, padeda palaikyti optimalią kūno masę bei mažina daugumos ligų riziką.
Žinodami ligos simptomus, rizikos veiksnius ir imdamiesi prevencijos priemonių, galime ženkliai pagerinti savo šansus išvengti žarnyno vėžio arba laiku jį diagnozuoti, o tai lemia sėkmingą gydymą ir pilnavertį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.