Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi – jos nusineša daugiau nei pusę gyvybių. Svarbu ne tik pažinti rizikas, bet ir pasinaudoti egzistuojančiomis prevencinėmis priemonėmis. Kauno klinikų Širdies centro gydytoja kardiologė, profesorė Jurgita Plisienė, pabrėžia, kad valstybės finansuojama prevencinė programa leidžia anksti nustatyti rizikas ir užkirsti kelią ligoms dar prieš pasireiškiant simptomams.
Kaip veikia prevencinė programa
Programoje kviečiami dalyvauti 40–60 metų vyrai ir moterys. Pirmasis žingsnis yra šeimos gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinama paciento kardiovaskulinė rizika ir nusprendžiama dėl tolimesnių tyrimų ar siuntimo pas kardiologą. Šeimos gydytojas pacientus suskirsto į keturias grupes – mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos – ir pagal tai sprendžia tolimesnius veiksmus.
Rizikos vertinimas yra kompleksiškas: atsižvelgiama į cholesterolio ir cukraus rodiklius, kraujospūdį, rūkymą, antsvorį bei šeimos anamnezę. Profesorė pateikia aiškų pavyzdį: 45 metų vyras, kuris rūko ir turi antsvorio, patektų į labai didelės rizikos grupę ir turėtų būti tiriamas išsamiau, o 40 metų moteris, nerūkanti, bet turinti padidėjusį cholesterolį, galėtų būti stebima ir gydoma šeimos gydytojo lygiu.
Išsamūs tyrimai ir ką jie atskleidžia
Pacientams, patekusiems pas kardiologą, atliekami išsamūs tyrimai: įprasti kraujo tyrimai, kaklo kraujagyslių echoskopija, kompiuterinės tomografijos tyrimas su kalcio indekso nustatymu, taip pat vertinamas lipoproteinas(a). Pastarasis yra genetiškai paveldimas ir kartais net pavojingesnis nei „blogasis“ cholesterolis, todėl jo vertinimas leidžia tiksliau įvertinti individualią riziką.
Programos dalyvavimas pacientams nieko nekainuoja – ji finansuojama valstybės lėšomis, o siuntimų ir eilių dažniausiai nėra arba jos yra trumpalaikės. Tačiau didžiausia kliūtis lieka žmonių požiūris ir supratimas apie prevencijos svarbą.
„Statistika išlieka, aišku, vis tiek nepalanki Lietuvai – matome dvigubai didesnius skaičius negu Europoje ir pasaulyje.
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta daugiau negu pusė žmonių“, – sako profesorė J. Plisienė. Ji taip pat pastebi teigiamus pokyčius: ilgėja gyvenimo trukmė, mažėja darbingo amžiaus vyrų mirtingumas, o vis daugiau žmonių patenka į prevencines programas.
Ką galite padaryti patys
„Žmonės galvoja, kad jeigu nieko nejaučia, tai yra visiškai sveiki.“ Todėl svarbu žinoti savo rodiklius: cholesterolį, kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje. Profesorė atkreipia dėmesį į gyvenimo būdo reikšmę – mitybos kokybę, fizinį aktyvumą, nutukimo kontrolę ir žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas, atsisakymą.
„Apie 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų yra išvengiamos, jeigu mes anksti susirūpintume.“ Ankstyva diagnostika ir paprasti gyvenimo pokyčiai gali ženkliai sumažinti sunkių komplikacijų, tokių kaip infarktas ar insultas, riziką. Dėl to specialistė ragina nelaukti simptomų ir pasinaudoti nemokama prevencine programa – tai investicija į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.