Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, paskelbtas ketvirtadienį, sulaukė plačios visuomenės reakcijos ir diskusijų — teismas nustatė, kad absoliutus draudimas lygtiniam paleidimui už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, jog tokiems nuteistiesiems nuo šiol atsiveria galimybė kreiptis dėl lygtinio paleidimo, tačiau kiekvienas prašymas bus vertinamas individualiai.
KT panaikino absoliutų draudimą
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad vien nusikaltimo pobūdis negali automatiškai eliminuoti teisės į individualų įvertinimą. Teismas konstatavo, kad absoliutus draudimas nesuderinamas su teisinės valstybės principais ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimais, nes neatsižvelgia į konkretaus asmens elgesį ir pokyčius bausmės atlikimo metu.
KT pabrėžė, jog įstatymų leidėjas gali nustatyti griežtesnes sąlygas ypatingai sunkiems nusikaltimams, tačiau negali visiems atvejams taikyti visiško ir neatšaukiamo apribojimo. Sprendžiant dėl galimo paleidimo turi būti vertinami elgesys laisvės atėmimo vietoje, dalyvavimas resocializacijos programose, parodyta pastanga keistis bei pakartotinio nusikalstamumo rizika.
Praktinės pasekmės ir saugumo priemonės
Naujasis teisinis režimas nereiškia, kad nuteistieji automatiškai išeis anksčiau. Teismai ir bausmių vykdymo institucijos turės nagrinėti kiekvieną prašymą atskirai ir vadovautis rizikos vertinimo kriterijais. Lygtinai paleisti asmenys gali būti privalomai prižiūrimi Probacijos tarnybos, jiems gali būti taikomas elektroninis stebėjimas, draudimai bendrauti ar artintis prie tam tikrų vietų, taip pat įvairūs socialinės ir psichologinės priežiūros įpareigojimai.
Konstitucinis Teismas nurodė, kad kontroliuojamas bei individualiam vertinimui pagrįstas grįžimas į visuomenę gali būti saugesnis sprendimas nei sąlyginis leidimas be jokios priežiūros po pilnos bausmės atlikimo. Nepilnamečių apsauga turi būti užtikrinta realiomis, veiksmingomis priemonėmis, o ne vien deklaratyviais draudimais.
Bylos kontekstas: Remigijaus Jakščio skundas
Byla KT buvo nagrinėjama pagal Remigijaus Jakščio konstitucinį skundą.
Jis kreipėsi į teismą po to, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos atmetė jo prašymą dėl lygtinio paleidimo. Kauno apylinkės teismas pernai gruodį R. Jakščiui skyrė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už trijų jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimą; subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, jam paskirta ketverių metų ir trijų mėnesių bausmė.
Ši byla tapo precedentu, kuriuo KT vertino, ar Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti lygtinį paleidimą už tam tikrus nusikaltimus, atitinka Konstituciją. Dabar, panaikinus absoliutų draudimą, panašių prašymų nagrinėjimo praktika turės keistis.
Reakcijos ir tolimesni žingsniai
Visuomenėje sprendimas sukels emocijų ir diskusijų — dalis gyventojų baiminasi galimų pavojų, kiti nurodo teisingumo ir teisinės tvarkos reikalavimus. Svarbu paminėti, kad KT nutarimas nekeičia skiriamų bausmių dydžių, o tik atveria galimybę individualiam vertinimui. Ateityje teisės aktų rengėjai, teismai ir probacijos institucijos turi aiškiai sureguliuoti rizikos vertinimo ir priežiūros mechanizmus, užtikrinančius tiek visuomenės saugumą, tiek teisinę valstybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.