Pastaraisiais metais daugėja mokslinių tyrimų, kurie patvirtina itin perdirbto maisto (IPM) vartojimo neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Šie maisto produktai siejami su trumpesne gyvenimo trukme, padidėjusia 2 tipo diabeto ir demencijos rizika bei kitomis sveikatos komplikacijomis. Vis dėlto nauji moksliniai dokumentai, publikavimai tokiuose leidiniuose kaip „European Journal of Clinical Nutrition“, atskleidžia, kad IPM poveikis dažnai vertinamas pernelyg griežtai ir supaprastintai.
Kas yra itin perdirbtas maistas ir kodėl svarbu neatkraipyti jo įvaizdžio?
Apibendrinti visus itin perdirbtus maisto produktus į vieną kategoriją nėra tikslinga, nes šiai plačiai grupei priklauso labai įvairūs produktai – nuo jogurto iki saldžių gėrimų. Mokslininkai pažymi, kad statistiniai tyrimai dažnai nesureikšmina skirtumų tarp skirtingų IPM grupių, todėl jų poveikis sveikatai gali būti interpretuojamas klaidingai. Žalingumo įvertinimui itin svarbu žinoti, kaip maistas buvo apdorotas, kokie buvo naudojami priedai, kiek prarasta maistingųjų medžiagų gamybos proceso metu.
Perdirbimo būdas – lemiamas faktorius
Dalyvaujanti pokalbiuose dietologė Melanie Murphy Richter pabrėžia, kad beveik visi maisto produktai yra tam tikra forma perdirbti, tačiau svarbu įvertinti šio proceso pobūdį. Pavyzdžiui, jogurto gamyba yra natūralus fermentacijos procesas, kuris neturi žalingo poveikio, o kai kuriais atvejais gali net pagerinti sveikatą. Tačiau maisto, praturtintų daugybe skonio stipriklių, dažiklių, hidrintų riebalų ar dirbtinių saldiklių, vartojimas gali būti kenksmingas. Tuo tarpu kai kurie perdirbti produktai gali turėti net neutralų arba teigiamą poveikį žmonių organizmui.
Blogiausi sveikatai itin perdirbti maisto produktai
Remiantis NOVA maisto klasifikavimo sistema, kuri vertina maisto apdorojimo laipsnį, didžiausią žalą sveikatai daro tie IPM produktai, kurie pagaminti iš aliejų, riebalų, cukrų ir baltymų, kartu naudojant modifikuotą krakmolą, hidrintus riebalus, dažiklius ir skonio stipriklius. Tarp tokių produktų yra saldūs gazuoti gėrimai, paruošti mėsos ir paukštienos gaminiai su daug priedų, perdirbti pusryčių dribsniai, taip pat pieno desertai.
Dietologė papildomai išskiria sūrius užkandžius, pavyzdžiui, bulvių traškučius, krekerius ir greitai paruošiamus makaronus, kurių vartojimą rekomenduojama riboti. Jie dažnai turi transriebalų ir hidrintų aliejų, kurie kelia pavojų širdies ir kraujagyslių sistemai, formuoja žalingas cholesterino rūšis bei provokuoja uždegiminius procesus organizme.
Perdirbta mėsa – rimtas rizikos veiksnys
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priskyrė perdirbtą mėsą prie 1 grupės kancerogenų, tai reiškia, kad jos vartojimas yra tiesiogiai susijęs su vėžinių susirgimų rizika. Dešrainių dešrelės bei įvairios dešros dažnai turi daug nitratų ir nitritų, kurie kepimo metu ar žmogaus organizme gali virsti kancerogeniniais junginiais. Be to, tokie produktai yra itin sočiųjų riebalų ir natrio šaltinis, kas prisideda prie hipertenzijos vystymosi ir širdies ligų rizikos.
Kaip saugiai rinktis maistą?
Norint sumažinti sveikatos rizikas, ekspertai rekomenduoja atidžiai vertinti maisto produktų sudėtį, vengti perdirbtų maisto gaminių su daug priedų, ypač transriebalų ir hidrintų aliejų. Rekomenduojama rinktis kuo natūralesnį, mažiau apdorotą maistą, o suvartojamus produktus geriausia gaminti namuose, maisto paruošimo metu išlaikant maistingųjų medžiagų kiekį. Tinkama mityba yra esminė sveikatos dalis, todėl svarbu vengti produktų, kurie gali skatinti lėtinių ligų atsiradimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.