Saugi darbo aplinka šiandien apima ne tik akivaizdžias fizines grėsmes, bet ir ilgainiui kauptis linkusias rizikas, susijusias su mažu fiziniu aktyvumu. Sėdimas darbas tapo kasdienybe daugeliui dirbančiųjų: Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) tyrimai įspėja, kad ilgas sėdėjimas yra viena iš pagrindinių su darbu susijusių sveikatos rizikų. Lietuvoje, pagal valstybės duomenis, sėdimą arba mažo fizinio aktyvumo reikalaujantį darbą dirba apie 36 proc. vyrų ir 42 proc. moterų, todėl problema yra reikšminga tiek individualiai, tiek visuomenės sveikatos prasme.
Kodėl sėdimas darbas pavojingas
Ilgas sėdėjimas veikia ne tik nugarą ar stovėseną. Mažas judėjimas susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei nutukimo rizika. Be to, ilgai žvelgiant į ekraną dažniau vargina regėjimo problemos, galvos skausmai ir bendras nuovargis. Taip pat pastebima psichikos sveikatos įtaka: fizinis neveiklumas gali slopinti energiją ir bloginti nuotaiką, ypač jei trūksta pertraukų ir pokyčių darbe.
„Skirtingai nei fizinį pavojų keliančiose darbo vietose, biuruose ar dirbant nuotoliniu būdu rizikos dažnai lieka nepastebėtos. Ilgos valandos prie kompiuterio, ribotas judėjimas ir nuolatinis ekranų naudojimas siejami su dažnesniais nusiskundimais dėl nugaros, regos ar bendros savijautos.
Tokiose darbo vietose didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai – kiek judame, ar darome pertraukas, kaip organizuojame savo darbo laiką”, – sako **Audrius ZINEVIČIUS**, „Lietuvos draudimo” specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
Praktiniai žingsniai rizikai mažinti
Ką daryti kasdienybėje, kad sėdimas darbas netaptų ilgalaike našta sveikatai? Pirmiausia svarbu reguliariai daryti trumpas pertraukas: pakilti, ištiesti kojas, atlikti paprastus tempimo pratimus kas 30–60 minučių. Ergonomiška darbo vieta — tinkamai sureguliuota kėdė, monitoriaus aukštis ir apšvietimas — mažina raumenų ir akių įtampą. Antra, verta įtraukti stovėjimo ar judėjimo momentus į darbo rutiną: stovintys susitikimai, pasivaikščiojimai pertraukų metu ar trumpi pratimai prie stalo.
Rekomenduojama per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai; net ir nedideli pokyčiai — pakilimai nuo kėdės, žingsniai laiptais, važiavimas dviračiu — pagerina savijautą ir mažina ilgalaikių ligų riziką.
„Ilgalaikio sėdėjimo poveikį galima mažinti gana paprastais kasdieniais sprendimais. Svarbu reguliariai daryti pertraukas, keisti kūno padėtį, pasirūpinti ergonomiška darbo vieta ir į dienotvarkę įtraukti daugiau judėjimo.
Taip pat verta riboti nepertraukiamą laiką prie ekranų ir nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų. Tokie įpročiai padeda išlaikyti gerą savijautą ir sumažinti ilgainiui atsirandančių negalavimų riziką”, – sako A. Zinevičius.
Draudimo duomenys ir sezoniškumas
Lietuvos draudimo duomenys iliustruoja, kad dirbantiesiems rūpestis sveikata yra aktualus: pernai darbuotojai registravo daugiau nei 280 tūkst. darbdavio suteikiamo sveikatos draudimo žalų, dažniausiai susijusių su konsultacijomis, diagnostika ir laboratoriniais tyrimais. Stebima sezoniškumo tendencija — aktyviausias sveikatos paslaugų naudojimas pirmąjį metų ketvirtį (apie 15 proc. daugiau nei vidutinis mėnesinis lygis) ir rudenį (apie 10 proc. daugiau), o vasarą, pavyzdžiui rugpjūtį, registruojamų žalų skaičius būna reikšmingai mažesnis (apie 25 proc.).
Darbdaviai ir darbuotojai turi susitelkti į prevenciją: švietimas apie ergonomiką, pertraukų skatinimas, prieiga prie profilaktinių patikrinimų ir paskatinimai aktyviam gyvenimo būdui gali reikšmingai sumažinti ilgalaikes sveikatos išlaidas ir pagerinti darbingumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.