Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad Europos Komisijos siūlomas darbingo amžiaus prailginimas iki 72 metų yra sudėtingas ir daugiasluoksnis klausimas, kuriam negalima ieškoti vieno greito sprendimo. Komisija siūlo tokią priemonę siekiant užtikrinti pensijų sistemos finansinį tvarumą iki 2040 metų, tačiau premjerė pabrėžia, jog pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas žmonių sveikatos gerinimui, o ne vien tik amžiaus ribų kėlimui.
Kodėl siūlomas amžiaus prailginimas?
Europos Komisijos rekomendacijos kyla iš demografinių pokyčių: senstanti visuomenė ir ilgesnis gyvenimo trukmės vidurkis reiškia, kad mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis, o pensijų išlaidos auga. Tokiu kontekstu siūloma palaipsniui kilstelėti darbingo amžiaus ribą, kad būtų išlaikyta pensijų sistema bei sumažintas spaudimas dirbančiai kartai. Tačiau tokie sprendimai neatsiejami nuo reikalavimų dėl sveikatos, užimtumo galimybių vyresnio amžiaus žmonėms ir socialinės politikos pokyčių.
Šimonytės pozicija ir prioritetai
Premjerė konkrečiau akcentuoja sveikatos komponentą: „Darbingo amžiaus ilginimas Lietuvoje yra komplikuotas klausimas. Todėl, kad sveikų gyvenimo metų Lietuvoje žmonės nesulaukia tiek, kiek mes norėtume. Tikslas Vyriausybės yra ilginti sveiko gyvenimo trukmę. Jeigu žmogus yra sveikas, neturi didelių nusiskundimų savo sveikata, tokie žmonės gana ilgai būna darbingi ir patys nori būti aktyvūs taip pat ir darbo rinkoje“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuva dar nepriėmė sprendimo dėl konkretaus laiko grafiko: neaišku, ar tai įvyks iki 2040 m., ar vėliau. Vietoje skubotų sprendimų Vyriausybė turi sutelkti pastangas į prevenciją, gydymo prieinamumą ir aktyvų senėjimą, kad ilgesnis darbingumas būtų realus ir sveikas pasirinkimas žmonėms.
Konkretūs žingsniai ir visuomenės iššūkiai
Siekiant, kad diskusija apie amžiaus prielginimą būtų tvari, reikalinga kompleksinė politika: stiprinti prevencines sveikatos programas, ankstyvą ligų aptikimą, darbo vietų pritaikymą vyresnio amžiaus darbuotojams ir skatinimą mokytis visą gyvenimą.
Svarbi yra ir socialinė apsauga bei darbovietių lankstumas – galimybės dirbti daliniu etatu, lanksčios išeities iš darbo mechanizmai ir perkvalifikavimo programos.
Viešoji reakcija į idėją prailginti darbingo amžių buvo įvairi: dalis gyventojų pabrėžia finansinį teisingumą ir pensijų sistemos tvarumą, kiti baiminasi didesnių darbo krūvių ir sveikatos problemų. Šimonytė ragina diskusiją vesti atsakingai, sutelkiant dėmesį į gyvenimo kokybės gerinimą ir ilgalaikes investicijas į sveikatą, o ne vien į amžiaus skaičius.
Galiausiai, sprendimai šiuo klausimu reikalauja plataus socialinio dialogo tarp valdžios, darbdavių, profsąjungų ir visuomenės, kad būtų surastas subalansuotas būdas užtikrinti pensijų tvarumą ir žmonių sveikatą ateinančioms kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.