Klausimas, kiek gyvybių kasmet nusineša alkoholis Lietuvoje, sulaukė išsamaus mokslinio įverčio. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrimas parengė metodiką ir įvertino alkoholio vartojimo sąlygotą žalą šalyje. Analizė apima tiesiogiai su alkoholiu susijusias ligas, netiesiogines priežastis ir nelaimingus atsitikimus, kurių riziką didina alkoholio vartojimas.
Ką rodo skaičiai
Tyrimas parodo, kad iki 2007 metų alkoholio vartojimas ir dėl jo kylančios mirtys Lietuvoje augo, o 2007-aisiais buvo pasiektas lokalus pikas: „1700 mirčių vien dėl alkoholio sąlygojamų priežasčių (alkoholinė kepenų liga, mirtys nuo apsinuodijimo, alkoholinės kardiomiopatijos ir pan., iš viso apie 12 diagnozių). Mirtingumas dėl alkoholio sukeltų priežasčių tais metais siekė 10 proc.“
Tai, ką pavyko pasiekti taikant plataus masto kontrolės priemones, yra reikšminga. Kaip pažymėjo tyrimo vadovas, „2015-2016 metais matome jau apie 700 atvejų. Per dešimtmetį sumažėjo kone per pusę ir tai yra tikrai įspūdingas rodiklis”. Tačiau, žvelgiant plačiau ir įtraukiant netiesiogines priežastis bei nelaimingus atsitikimus, alkoholio vartojimo sąlygojamos mirtys 2015–2016 m. sudarė apie 7,58 proc. visų mirčių – tai yra maždaug 3 100 mirčių per metus.
Analizė taip pat atskleidžia ryškius skirtumus tarp lyčių: daugiau nei 12,5 proc. vyrų mirčių (apie 2,5 tūkst. per metus) gali būti siejama su alkoholiu, tuo tarpu moterų atveju šis rodiklis siekia 2,77 proc. Be to, alkoholio vartojimas kasmet lemia apie 32 tūkst. prarastų potencialių gyvenimo metų dėl pirmalaikių darbingo amžiaus asmenų mirčių.
Kokios priemonės veikė ir ko laukti toliau
Tyrimas susieja pagerėjimą su 2007 m. pradėtomis iniciatyvomis: prekybos apribojimais, akcizų didinimu, reklamos ribojimais ir kitomis priemonėmis. Kaip teigia autorius, „Jeigu kažką gerai darėme, žiūrint iš mokslinės perspektyvos, ir įrodymais grįstų alkoholio kontrolės priemonių, mes turime labai spartų pagerėjimą, ypatingai nuo 2007 metų.
2008 metai buvo paskelbti blaivybės metais, visas mokslu pagrįstų priemonių paketas buvo diegtas ir tas davė didžiausią lūžį. Nuo to laiko praktiškai mes turime situacijos pagerėjimą. Tos priemonės pastumia dar papildomai link situacijos gerėjimo. Užsienio organizacijos pradeda matyti ir vertinti tą Lietuvos pasiekimą. Lietuva pradedama pristatinėti ne kaip blogasis, o kaip gerasis pavyzdys, kad yra padarytas didžiulis proveržis.”
Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad dar yra kur gerėti: minimalūs vertinimai rodo, jog bent 11 proc. susirgimų ir 14 proc. netekto darbingumo atvejų susiję su alkoholiu. Tyrime rekomenduojama taikyti įrodymais grįstas intervencijas, ypač nukreiptas į vyrų sveikatą, nes socioekonominė žala vyrų grupėje yra žymiai didesnė.
Tyrimą atliko LSMU kartu su partneriais, darbai finansuoti Sveikatos stiprinimo fondo lėšomis ir atlikti 2018 metais. Išvados rodo, kad sistemingos politikos priemonės duoda rezultatą, tačiau nuoseklios prevencijos, stebėsenos ir tikslinių intervencijų poreikis išlieka svarbus, kad mažėjančios tendencijos taptų ilgalaikėmis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.